„Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą. Pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.“ – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1677 eurus (per 1057 eurus atskaičius mokesčius), o biudžetiniame sektoriuje – 9,7 proc. iki 1611 eurų (beveik 1021 eurą).

„Sodros“ atstovės teigimu, šiemet kovą, palyginti su tuo pat laiku pernai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 3,4 proc. – 38 tūkst., o nedarbo išmokas gaunančiųjų sumažėjo 23 proc. – 66,4 tūkst.

Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos, tačiau atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbančiųjų kovą siekė 6,6 karto (pernai – 6,4 karto).

Pasak K. Zitikytės, pajamų atotrūkiui įtakos tebeturėjo pandemija, nes sirgo ir mažesnes pajamas gavo mažiausiai uždirbantieji.

Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą.

„Didesnis sergamumas fiksuotas tarp kontaktiniu būdu ir mažiausiai uždirbančių pardavėjų, valytojų, tuo tarpu didesnes pajamas ir taip uždirbantieji informacinių technologijų, finansų sistemos specialistai pajamas toliau augino“, – sakė „Sodros“ atstovė.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios siekia 530 eurų „į rankas“. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkst., šių metų kovą – 113 tūkstančių.

Pasak K. Zitikytės, šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi pirmąjį ketvirtį, kadangi žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti.

Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3853 eurai).

Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.

Vienintelė sritis, kur šiemet darbuotojų mažėjo – transportas, čia kovą dirbo 3,4 proc., arba per 5 tūkst. darbuotojų mažiau nei pernai.

„Šis mažėjimas greičiausiai yra susijęs su geopolitine padėtimi“ – teigė K. Zitikytė.