Skaičiuojama, kad, palyginti su trečiojo metų ketvirčio rodikliu, kuris siekė 14 proc., dirbančiųjų pajamų augimas kiek sulėtėjo, tačiau, anot „Sodros“, vis tiek buvo aukštas.

„Yra skepsis, kam tos pajamos didėja 100 eurų. (...) Tai žmonėms, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesio algą (MMA) ar mažiau, tikimybė, kad jų pajamos padidėjo 10 proc. ar daugiau, yra 56 proc. Jei kalbame apie vidurį, (pajamų didėjimo tikimybė. – ELTA) yra 40 proc.”, – žurnalistams sakė „Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Kalbant apie tai, ar pajamų pokyčiai keičia socialinę atskirtį, reikšmingų pokyčių nematyti, sakė J. Varanauskienė, o MMA reguliavimas turi ir teigiamą, ir ribotą efektą.

„Gėris yra tai, kad tokiu būdu galima padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, bet ribotumas yra tas, kad tokiais atvejais, kai yra reguliavimu nustatytas reikalavimas, darbdaviai padidina tiek, kiek reikia, bet ne daugiau. Bet mažiausiai uždirbančiųjų pajamos didėja sparčiau”, – sakė ji.

Vis dėlto „Sodros” duomenys rodo, kad asmenų, kurių pajamos nesiekė MMA, dalies mažėjimas praeitų metų pabaigoje sulėtėjo.

„Tai atkartojo 2017 metų tendencijas ir galime įvertinti, kad praeitų metų pabaigoje, palyginti su ankstesniais metais, nuo 150 iki 110 tūkst. sumažėjo asmenų, kurių pajamos nesiekė MMA.

Sausį, vasarį laukiame padidėjimo dėl to, kad padidėjo MMA. (...) Jeigu pamatėme, kad pernai MMA padidinimo (efektas. – ELTA) mažas pajamas uždirbančiųjų žmonių daliai išsikvėpė per porą mėnesių, bus įdomu žiūrėti, kas vyks toliau”, – sakė J. Varanauskienė.

Pastebima, kad dėl didesnių pajamų atitinkamai didėjo ir socialinio draudimo išmokos: vidutinė darbo išmoka padidėjo 15 proc. – nuo 265 eurų 2017 metų pabaigoje iki 305 eurų praeitų metų pabaigoje. Per metus nuo 45,1 tūkst. iki 59,5 tūkst. padidėjo ir išmokų gavėjų skaičius, tačiau, anot J. Varanauskienės, to nereikėtų baimintis.

„Nereikėtų baimintis krizės ar bandyti ieškoti didelio „Sodros” grindų įvedimo poveikio. Šis poveikis buvo nulemtas įstatymo pakeitimo, nes pasikeitė sąlygos, sutrumpėjo stažas, kad galėtum gauti nedarbo išmoką, mokėjimo trukmė padidėjo iki 9 mėnesių”, – sakė „Sodros” vyriausioji patarėja.

Tiesa, ji pastebėjo, kad atsiranda nuomonė, jog tokiais pakeitimais darbdaviams apsunkinama darbuotojų paieška, tačiau, kita vertus, taip darbuotojas tampa laisvesnis išsirinkti geriau jo poreikius atitinkantį darbą.