„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc.

Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc. (nuo 730 eurų 2022 metais iki 840 eurų 2023 metais), taip pat didesnė valstybės tarnautojų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga.

„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentams iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – teigė ji.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos liepą-rugsėjį didėjo 11,7 proc. (209 eurais) iki 1989 eurų, o „į rankas“ – 10,7 proc. (119 eurų) iki 1235 eurų.

Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai – ryškiausias pokytis buvo statybose: per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1483 eurų (iki mokesčių). Tačiau K. Zitikytės teigimu, kad „į rankas“ statybininkai gauna apie 970 eurų – mažiau nei vidutiniškai šalyje. 

„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų skaičius šiemet padidėjo 10 tūkst. iki 1,352 mln.

Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.

„Jei žiūrint, kur prieš metus jie dirbo, tai nedarbo išmokas gaunančiųjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbę žmonės“, – sakė K. Zitikytė.

K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai mažėjo baldų ir medienos pramonėje dirbančiųjų skaičius.

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai kreivė rodo, kad aiškiai buvo išaugęs tas darbuotojų (medienos gamyboje – BNS) skaičius 2021 metais ir sutrikusi gamybos grandinė išaugino tą dirbančiųjų skaičių ir jeigu lygintume, pavyzdžiui, su 2019 metais, tas skaičius yra panašus“, – teigė ji.

„Baldų gamyboje, tai su kuo belygintume, apie 14 proc. sumažėjo dirbančiųjų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją“, – pridūrė K. Zitikytė.

Jos teigimu, palyginti su 2019 metais, didmeninėje prekyboje darbuotojų sumažėjo 6,2 tūkst., mažmeninėje prekyboje – ir 2 tūkst. Pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose smuko 22 proc.

„Tai rodo automatizavimo procesų įtaką darbo rinkai – kai kurių profesijų paklausa nuolat mažėja“, – nurodė K. Zitikytė.

Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo: rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą (iki mokesčių), o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4200 eurų – atotrūkis tarp jų siekė 6 kartus, tuo metu pernai jis buvo 6,4 karto (tarp algų „į rankas“ – atitinkamai 4,6 ir 4,8 karto). 

„Didžiausias darbo pajamas turinčių žmonių atlyginimai šešis kartus didesni nei mažiausias pajamas turinčiųjų. Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga. Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – komentavo K. Zitikytė.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ šiemet siekė 14 proc.: vyrai uždirbo vidutiniškai 1314 eurų, moterys – 1158 eurus. Didžiausi skirtumai – apie 40 proc. – čia buvo tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.

Vilniuje atlyginimai buvo 43 proc. didesni nei regionuose: rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1602 eurus (iki mokesčių). Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.