Šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį su ekonomikos ir inovacijų, finansų, vidaus reikalų ministrėmis bei savivaldybių ir universitetų atstovais aptarė šį planą.

„Pokalbio metu buvo išskirtos trys kryptys, kuriomis šis planas galėtų būti sustiprintas. Susidaro įspūdis, kad plane labai daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, transformavimui. Tai, be abejo, yra labai svarbu ir tai lemia ekonomikos augimą, tačiau svarbu nepamesti nevyriausybinio ir privataus sektoriaus ir atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų smulkias ir vidutines įmones ir nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį ir aukštesnę pridėtinę vertę skaitmenizuojant tam tikras veiklas, ypač turint galvoje popandeminį kontekstą, kai daug smulkių ir vidutinių įmonių prarado savo pajamas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

Pasak jo, plane taip pat pasigendama aiškių priemonių dėl regioninės atskirties mažinimo.

„Šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą. Turime problemą, kad regioninė atskirtis šalyje labai didelė ir kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi skirti daugiau dėmesio mažinant skirtumus tarp savivaldybių socialine ir ekonomine prasme“, – sakė S. Krėpšta.

Prezidento patarėjas taip pat akcentavo, jog svarbu, kad iki plano finalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais.

Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai visos Lietuvos transformavimo planas. Tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui.

„Tai nėra Vyriausybės finansavimo planas, tai visos Lietuvos transformavimo planas. Tam tikras pokytis šalia kitų biudžeto ir sanglaudos pinigų, kuris numatytas konkrečiam kelerių metų laikotarpiui, todėl labai svarbu, kad visos suinteresuotos šalys tikėtų šiuo planu ir tinkamai prisidėtų prie šio plano įgyvendinimo“, – akcentavo S. Krėpšta.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Siekiant gauti numatytą finansavimą, Europos Komisija turi patvirtinti Lietuvos nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurį Lietuva turi parengti iki šių metų balandžio 30 dienos.