Platformų Lietuvoje sumokami mokesčiai auga, vis dėlto mokesčių administratoriui trūksta instrumentų tinkamai atlikti šios srities priežiūrą, o valstybė mato nemažai iššūkių užtikrinant teisingą mokesčių surinkimą.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi Seime vykusios konferencijos „Augančios dalijimosi ekonomikos poveikis šalies ūkiui ir darbo rinkai“ dalyviai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistė Alina Gaudutytė sakė, kad su platformų atstovais yra tekę bendrauti intensyviai. Tačiau iki šiol specialaus mokesčių taikymo jiems nėra.

„Jeigu yra būsto nuoma, jį galima nuomoti deklaruojant metines pajamas arba išsiėmus verslo liudijimą. Paslaugos organizatoriai gali imti ir komisinius mokesčius. Pavėžėjimo, taksi paslaugos, kitos paslaugos teikiamos vykdant individualią veiklą. Jeigu pajamos per metus viršija 45 tūkst. eurų, turėtų būti mokamas pridėtinės vertės mokestis. Jeigu iš tarpusavio skolinimosi gaunamos palūkanos, tai nelaikoma individualia veikla, reikia mokėti 15 proc. nuo uždirbtų palūkanų“, – aiškino A. Gaudutytė.

VMI atstovas Rolandas Puncevičius teigė, kad dėl veiklos specifiškumo verta atskirti tradicinį verslą ir inovatyvias jo formas verta, o tokių platformų sumokami mokesčiai auga.

Stengiamės, kad verslas nebūtų stabdomas įvairių biurokratinių kliūčių.

„Stengiamės, kad verslas nebūtų stabdomas įvairių biurokratinių kliūčių. Teikiame mokestinius išaiškinimus, tą darėme ir ateinant „Uber“, – sakė R. Puncevičius.

Kita vertus, kalbant apie rizikas, šios platformos jų taip pat atneša, pripažino VMI atstovas.

„Ne visos platformos sutinka pateikti reikiamą informaciją, dalį nuslepia. Europinis reglamentavimas anksčiau ar vėliau turėtų atsirasti. Tokio pobūdžio ekonomika smarkiai plečiasi. Reikia, kad jos mokesčių administratoriui privalėtų pateikti visą reikiamą informaciją“, – iššūkius vardijo R. Puncevičius.

Konferencijos dalijimosi ekonomikos platformų tema iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė konferencijoje akcentavo, kad jaučiama nuolatinė dalijimosi ekonomikos plėtra, bet reglamentavimas nuolat atsilieka.

„Dalijimosi ekonomikos platformos labiausiai plečiasi keturiose srityse: apgyvendinimo paslaugų, pavėžėjimo paslaugų, tarpusavio skolinimosi ir kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos srityje. Platformos nėra įpareigotos teikti informacijos apie asmenų iš jų gaunamas pajamas, dėl to šios nėra tinkamai apmokestinamos. Žmonėms tuo pačiu nėra suteikiamos socialinės garantijos, ateityje jie nėra garantuoti dėl pensijos“, – kalbėjo G. Skaistė.

Jos nuomone, dalijimosi ekonomikos platformų apmokestinti taip pat kaip įprastinio verslo nėra prasmės, nes tada būtų prarasta dalijimosi ekonomikos prasmė. Tačiau problemas spręsti, anot parlamentarės, vis tiek reikia.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pabrėžė, kad yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad iki 2025 metų dalijimosi ekonomika pasaulyje augs 20 kartų. Jos teigimu, Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad apie 20 proc. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 64 metų amžiaus per pastaruosius metus yra dalyvavę dalijimosi ekonomikoje. Dar dalis nežinojo to, bet dalyvavo.

„Taigi joje dalyvavo daugiau nei trečdalis gyventojų. Poreikis ja naudotis yra milžiniškas, ypač tarp jaunų žmonių“, – teigė L. Galdikienė.

Pasak ūkio viceministro Elijaus Čivilio, ES numato, kad dalijimosi ekonomika turi beprotiškai didelį potencialą, kuria papildomą rinką.

„Labai džiaugiuosi, kad tokie dalykai atsiranda, ir skatinčiau, kad jų atsirastų tik daugiau. Reikia edukuoti visuomenę, mokytis priimti naują gyvenimo tipą, nes ateityje to tik daugės. Jautriai ir greitai reaguojame į pokyčius“, – savo požiūrį dėstė viceministras.

Pasak jo, nors reguliavimas paprastai suvokiamas kaip negatyvus dalykas, veiksmai turėtų būti nukreipti labiau į rekomendacijas, tuo pačiu nepamirštant, kad visi turi mokėti mokesčius ir tai suprasti.

„Platformose vykstančių transakcijų matomumas tikrai didėja. Dalijimosi ekonomikos intencija nėra negatyvi – kažką nusukti, apžaisti. Ji skatina vartotoją, suteikia priemones turėti skaidrumą“, – teigė E. Čivilis.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Uber“ viešosios politikos atstovas Baltijos šalims Vytautas Višinskis, turėdamas omenyje platformos sulaukiamą kritiką, sakė, kad reguliavimo srityje Lietuva yra pirmoji Europoje, kuri teisiškai sureguliavo pavėžėjimo veiklą.

„Esame girdėję nuogąstavimų dėl nevienodų konkurencinių sąlygų, bet noriu pabrėžti, kad tai licencijuojama veikla, reikia turėti individualios veiklos pažymėjimus ir panašiai. Reikia suderinti, subalansuoti interesus – valstybės, vairuotojų, kurie dirba individualiai, platformų. Matome problemas, kurias reikia spręsti“, – pripažino „Uber“ atstovas.

Pasak V. Višinskio, prieš kelias dienas „Uber“ paskelbė visoje Europoje galiojančią partnerių apsaugos programą, kuri apima draudimus, vienkartinę motinystės ar tėvystės išmoką atitinkant tam tikrus kriterijus. Jo teigimu, tai pavyzdys ir kitoms platformoms, galintis parodyti atsakomybės supratimą.