Tuo metu Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Šumskis sutinka, kad palūkanų normų augimas pirmiausiai paveiks būtent būsto paskolas turinčius ar planuojančius jas gauti gyventojus.

„Didesnės palūkanos veikia ne tik tuos gyventojus, kurie dar tik planuoja imti paskolą. Didesnės palūkanos paveikia ir tuos, kurie jau turi paskolas. Kadangi vartojimo, kitos paskirties paskolos negu būsto, turi fiksuotas palūkanų normas, kurios yra didesnės, šių paskolų turėtojų palūkanų augimas nepaveiks.

Tačiau tuos, kurie turi būsto paskolas, palūkanų augimas paveiks tiesiogiai dėl to, kad palūkanoms augant atitinkamai išaugs įmokos dalis, kurią reikės primokėti šalia būsto paskolos“, – LRT radijui kalbėjo V. Šumskis.

Tačiau M. Statulevičius pažymi, kad dėl pastaraisiais metais sparčiai augančių būsto kainų gyventojai jau anksčiau susidurdavo su iššūkiais įsigyjant būstą, kadangi tuo laiku nekilnojamojo turto pasiūla didmiesčiuose netgi mažėjo.

Kadangi naujų būstų statybų skaičius itin sparčiai neišaugs, gamybos kaštai tik brangs, darbo jėgos trūkumas išliks ženklus, NT plėtros asociacijos vadovo vertinimu, kainų augimo tendencijų brangstančios paskolos neprislopins.

„Plėtotojai veikia konkurencingoje aplinkoje, konkuruoja tarpusavyje daug kuo. Taip pat ir kaina. Bet kol kas prielaidų mažinti kainą vien dėl to, kad ateina aukštesnių palūkanų laikas, tikrai nėra. Tas staigus pabrangimas dėl būsto paskolų nėra tiek ženklus ir jis neveikia visos rinkos. Veikia tik dalį žmonių, kurie perka su paskola“, – tikino M. Statulevičius.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

„Vadovaudamasi Valdančiosios tarybos politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėn. pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – skelbiama banko pranešime.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Kitą palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Dar prieš pranešant apie bazinių ECB palūkanų normų didinimą, praėjusį pirmadienį 6 mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR pasiekė 0,009, kai prieš savaitgalį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008. Šio penktadienio duomenimis 6 mėnesių EURIBOR siekia 0,08300.

EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.