Sveikas pragmatiškumas
Kodėl sveikata svarbi maisto gamintojams?
"Mūsų asociacijai priklausantys maisto gamintojai sukuria nemažą dalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tad kaip socialiai atsakingi gamintojai natūraliai prisiimame atsakomybę. Ir bendrąja prasme, mes, asociacija, turime sau išsikėlę tikslus šviesti, edukuoti vartotoją, – sakė asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis. – Kuo sveikesnė Lietuva, kuo daugiau išprususių vartotojų, tuo geriau atsakingam verslui. Taip, iniciatyva išeina už trumparegiško verslo atsakomybės ribų. Mums svarbu Lietuvos žmonių sveikata – ir mūsų darbuotojų, ir visos visuomenės."
Žmonės, be abejo, neapsieis ir be mažiau sveikatai palankių produktų, tačiau visada svarbu yra saikas, subalansuota mityba ir aktyvi fizinė veikla. Asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" direktorė Irma Pilipienė sako, kad maisto gamintojai, kurdami naujus produktus, bendradarbiauja su mokslininkais ir visada stengiasi surasti sveikiausią variantą. Dešimt maisto pramonės įmonių šių metų sausį pasirašė su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija susitarimus, kuriais įsipareigojo keisti gaminamų produktų sudėtį, mažinant juose druskos, cukraus, sočiųjų riebalų kiekius.
Bet čia ir yra esminė klaida. Visuomenės sveikatingumas yra ne tik aukštesnio ekonominio išsivystymo pasekmė, bet ir prielaida. Nespręsdami šios problemos, mes galbūt neišspręsime savo ekonominės pažangos klausimų.
Tačiau šįkart diskusija toli gražu neapsiribojo tik sveikesne mityba, bet apėmė kur kas platesnę temą – kaip visuomenės sveikata atrodo per ekonomikos prizmę.
Pamirštas prioritetas
Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, žmonių sveikatingumas yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime, bet jį atidedame ateičiai, nes pirmiausia rūpinamės ūkiu, finansais, ekonomika. Atidedame tiek kiekvienas asmeniškai, tiek ir šalies vidaus politikos mastu.
"Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo valstybė sveikatingumui neskyrė reikiamo esminio dėmesio. Pirmiausia mums reikėjo įgyvendinti ekonomikos reformą, privatizuoti, atlikti mokesčių reformos pertvarką, kainas liberalizuoti ir t.t., – sakė G.Nausėda. – Na, tuo metu gal ir pateisinama tai buvo, šalis tik stojosi ant kojų. Keitėsi laikai, atsirado kiti tikslai – skurdo mažinimo ir pan. Deja, valstybėje trūksta vieno paprasto dalyko – suvokimo, kokia svarbi mūsų šalies ekonomikai visuomenės sveikata. Mes galvojame, kad sveikatingumu turi užsiimti aukštesnio pragyvenimo lygio valstybės, kurios sau gali leisti tokią "prabangą". Bet čia ir yra esminė klaida. Visuomenės sveikatingumas yra ne tik aukštesnio ekonominio išsivystymo pasekmė, bet ir prielaida. Nespręsdami šios problemos, mes galbūt neišspręsime savo ekonominės pažangos klausimų."
Anot G.Nausėdos, dėl ligų valstybė praranda nemažą dalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų eurų. Valstybė dėl to mažiau surenka mokesčių. Bet ir patiems žmonėms tai atsiliepia, sumažėja jų pajamos, dėl to gali atsidurti už skurdo ribų. Didėja išlaidos vaistams. Ligotam žmogui ir darbe didesnė traumų rizika.
Ką reikėtų daryti? Viena vertus, galima įžvelgti teigiamų pokyčių – populiarėja sveikas gyvenimo būdas. Tačiau to negana. "Valstybė negali užsiimti tik edukacija. Valstybė turi užtikrinti, kad sveikai gyventi apsimokėtų. Tai turėtų būti valstybės investicija į savo piliečių sveikatą ir grąža būtų tikrai didelė", – įsitikinęs G. Nausėda.
Atitolina senatvę
Lietuvos sporto universiteto prof. Albertas Skurvydas, remdamasis naujausiais pasaulio mokslininkų tyrimais, tvirtina, kad derinant sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą sumažėja tikimybė išvengti net 36 lėtinių ligų. Pavojingiausios – širdies ir kraujagyslių, cukrinis diabetas, krūties vėžys, storosios žarnos vėžys, depresijos ir kt. Dėl fizinio pasyvumo įvairiomis ligomis suserga 6 proc. pasaulio žmonių ir ši priežastis užima antrąją vietą po rūkymo neigiamų sveikatai faktorių lentelėje.
Nustatyta, kad žmogaus senėjimo slenkstis, kai dažniausiai užklumpa lėtinės ligos, yra 56 metai. Maždaug 600 Kalifornijos (JAV) studentų sutiko 20 metų dalyvauti eksperimente, kurio esmė kasdien aktyviai judėti po 30 min. Pasibaigus šiam eksperimentui konstatuotas stulbinantis faktas – senėjimo slenkstis pasistūmėjo net 16,5 metų iki 72. Anot prof. A.Skurvydo, tai reiškia, kad kasdien sportuojantis žmogus kokybišką gyvenimą gyvena ilgiau. Beje, Lietuvoje yra net 90 proc. nepakankamai fiziškai aktyvių gyventojų.
Fizinis aktyvumas pagerina ir žmonių savijautą. Profesorius sako, kad pusvalandis sporto kasdien laimės indeksą padidina 8 proc.
Ir tai nėra tik tušti žodžiai, laimingesnis ir sveikesnis piliečių gyvenimas, bet ir ekonominė nauda šaliai. Lietuvoje tokių skaičių neturime, bet JAV apskaičiuota, kad per metus piliečių fizinis pasyvumas kainuoja nuo 131 iki 333 mlrd. JAV dolerių.
Sveikai gyventi gali būti smagu
Tokiai situacijai keisti iniciatyvos imasi verslas, skatindamas sportuoti, aktyviai gyventi ir savo darbuotojus, ir plačiąją visuomenę. Per šią diskusiją buvo pristatytos kelios asociacijai "Lietuvos maisto pramonė" priklausančių įmonių iniciatyvos.
"Išjudink save" – tai kompanijos "Coca-Cola HBC Lietuva" ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iniciatyva, siekianti kuo daugiau Lietuvos žmonių paskatinti užsimti sportu, tapti olimpiečiais savo kasdieniame gyvenime. Tai daryti kviečia sparčiai populiarėjantys renginiai: "LTeam žiemos olimpinis festivalis", "Olimpinė diena", "Coca-Cola karavanas" ir kiti.
Diskusijoje buvo pristatytas ir bendras verslo, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų projektas "Sveikatiada", kuriame aktyviai dalyvauja kompanija "Nestle Baltics". Tai socialinė iniciatyva, kuria siekiama formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokymo įstaigų bendruomenėse. Vienas pagrindinių jos tikslų – vaikai jau nuo mokyklos suolo turėtų suprasti, kad sveikai gyventi yra smagu.
Naujausi komentarai