Keisti sistemą?
Parlamentas pernai gruodį po pateikimo pritarė VRM parengtoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydinčiųjų teisės aktų pataisoms, kurių vienas iš punktų – bakalauro siekiantys pirmo ir antro kurso užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus vasaros atostogas ar praktiką.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsieniečiai studentai gali dirbti 40 valandų per savaitę.
„Reikėtų keisti pačios savarankiškos veiklos pobūdį arba keisti visiškai visą sistemą, nustatant, kad kažkam tokie individualios veiklos pažymėjimai neišduodami“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė VRM atstovė Rūta Jasulaitienė.
„Kadangi neradome paprasto sprendimo, apsiribojome pirmuoju ribojimu dėl darbo pagal darbo sutartis, o ateityje dar galvosime, kaip galėtume savarankišką veiklą kažkiek apriboti“, – pridūrė VRM Migracijos politikos grupės vyriausioji patarėja.
Anot jos, savarankiška veikla yra specifinė ir nenustatoma valandomis ar dienomis, todėl beveik neįmanoma kontroliuoti, ar savarankiška veikla asmenys užsiėmė 20, 30, ar 50 valandų.
Amžinieji studentai
Liberalė Edita Rudelienė teigė, kad, augant savarankiškai dirbančių užsieniečių skaičiui, kyla rizika, kad įsigaliojus pakeitimams visu etatu dirbantys studentai 20 iš tų valandų dirbs nelegaliai. „Kaip bus suvaldytas šešėlis?“ – klausė ji.
R. Jasulaitienės teigimu, tai tikrins Valstybinė darbo inspekcija ir nustačiusi, kad studentas dirba daugiau nei 20 valandų, priims atitinkamus sprendimus: „Nustatyti 20 darbo valandų pirmuosius du kursus – iššūkis. Tai iš tikrųjų yra sąžiningo verslo ir patikrinimų aspektas.“
Valstietis Eimantas Kirkutis taip pat įžvelgė galimą šešėlinį darbą ir darbuotojų išnaudojimo riziką.
Savarankiška veikla yra specifinė ir nenustatoma valandomis ar dienomis, todėl beveik neįmanoma kontroliuoti.
„Manyčiau, būtų tikrai tikslinga kažkuriame teisės akte numatyti, kad užsieniečiui nebūtų dangstomas darbo valandų skaičius, ir darbdavys tikrai nenorėtų papildomai mokėti atlyginimo vokelyje“, – svarstė politikas.
VRM atstovė sako, kad šiais pokyčiais siekiama užkirsti kelią užsieniečių darbui Lietuvoje prisidengiant studijų pagrindu ir taikyti išankstinę prevenciją vadinamiesiems amžiniems studentams, kurie nuolat keičia aukštąsias mokyklas.
„Sugriežtinę visus leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu procesus pastebėjome padidėjusį studentų prašymų skaičių. Studentai atvyksta daugiausia iš Bangladešo, Pakistano, Indijos. Stebime, kad dirbant tikrai yra prisidengiama studijų pagrindu“, – aiškino R. Jasulaitienė.
„Nuolat yra perstojama, pabaigiamas pirmas kursas, tada keičiama į kitą aukštąją mokyklą [...]. Siekiame užkardyti tą traukos faktorių, kad jie jau būdami savo šalyje iš anksto žinotų, jog negalės dirbti čia tiek, kiek nori“, – pridūrė ji.
Išlaikyti pusiausvyrą
Seimas gruodį ėmėsi svarstyti Vyriausybės iniciatyvą koreguoti migracijos politiką.
Pataisomis taip pat norima griežtinti studentų įsivežimo tvarką, kad jiems leidimas gyventi Lietuvoje galėtų būti išduotas ar pakeistas ne ilgiau nei aštuoneriems metams.
Siūloma, kad trečiosios šalies pilietis gauti leidimą laikinai gyventi ir dirbti galėtų, jei atitiktų bent vieną iš sąlygų – turėtų tinkamą kvalifikaciją arba per pastaruosius trejus metus būtų dirbęs bent vienus metus.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra sakęs, kad taip siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo rinkos poreikių ir nacionalinio saugumo užtikrinimo.
Pernai liepą opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas taip pat siūlė apriboti užsieniečių studentų darbo valandas.
Migracijos departamento vasario 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena 10,1 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu, – 13 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai (2025 m. – 8,96 tūkst.).
Didžioji dalis leidimus gyventi šalyje dėl studijų turinčių užsieniečių yra iš Indijos (1,55 tūkst.), Pakistano (994), Baltarusijos (973), Ukrainos (746), Bangladešo (556).
Naujausi komentarai