Baltijos šalių pastangos išsaugoti stabilius nacionalinių valiutų kursus vertinamos prieštaringai. Vieni ekonomistai už tai politikus giria, kiti įsitikinę, kad tokia kaina – pernelyg didelė.

Larsas Christensenas: Sprendimas išsaugoti valiutų stabilumą reiškia, kad valstybių ekonomika keletą metų iš eilės augs labai lėtai.

Ekonomika atsigaus negreit

Į recesijos gniaužtus patekusios Baltijos šalys – Latvija, Estija ir Lietuva – ketina saugoti valiutų stabilumą bet kokia kaina, rašo naujienų agentūra "Bloomberg". Užsienio ekonomistų nuomone, tokia strategija gali būti ne mažiau žalinga nei alternatyvus veiksmų planas.

Baltijos šalys šiuo metu išgyvena didžiausią krizę nuo 1990–1991 m., kai šios valstybės atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos. Praėjusiais metais latui stiprinti per vienuolika savaičių išleidusi 1,26 mlrd. JAV dolerių, Latvija buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl 9,6 mlrd. JAV dolerių paskolos. Tikėtina, kad šios valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 12 proc., Estijos – 9 proc., o Lietuvos – 4,9 proc.

"Danske Bank" vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas įsitikinęs, jog sprendimas išsaugoti valiutų stabilumą reiškia, kad valstybių ekonomika keletą metų iš eilės augs labai lėtai. Jis įsitikinęs, kad atlyginimai ir kainos mažės tol, kol Baltijos šalys vėl taps konkurencingos tarptautinėje erdvėje.

Šių trijų valstybių ir kitų Baltijos regiono šalių nuo Švedijos iki Suomijos centrinių bankų atstovai ir Vyriausybių pareigūnai laikosi tvirtos pozicijos valiutų klausimu ir neketina jos keisti, kol neįsives bendrosios valiutos euro. Lietuvos litas ir Estijos krona su euru buvo susieti 2004 m., kai šalys tapo ES narėmis. Latvijos latas su euru susietas po metų.

Vietos valdžia ginasi

Iki šiol trijų Baltijos valstybių vadovai kartojo, kad valiutų devalvavimas tik pakenktų šalių ekonomikoms. Latvijos centrinio banko pirmininkas Ilmaras Rimševičius sakė, kad devalvavus latą padidėtų valstybės skola, kiltų didžiulis nepasitikėjimas ir susidarytų pagrindas tokiu pat keliu eiti ir Estijai bei Lietuvai. Jam pritarė Estijos centrinio banko pirmininkas Martenas Rossas, pareiškęs, kad bet koks nukrypimas nuo strateginio plano pakenktų bankams ir eksportuotojams.

"Devalvavimas neužtikrintų didesnio konkurencingumo, – sakė jis. – Nuvertėjus valiutai būtų sustabdytas nekonkurencingų bendrovių reformavimo procesas, o protingi ir konkurencingi darbuotojai būtų priversti darbo dairytis užsienyje."

Bet kokią grėsmę Lietuvos nacionalinės valiutos stabilumui atmeta ir mūsų šalies Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius bei centrinio banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Praėjusiais metais Latvijos centrinio banko rezervai smuktelėjo 25 proc. Lietuvos centrinio banko užsienio valiutų atsargos nuo rugpjūčio sumažėjo 3,2 proc., o Estijos – 5 proc., iki 3,4 mlrd. JAV dolerių.

Euro nepaleis

Latvija, vienintelė iš trijų Baltijos valstybių jau išgyvenanti rimtą krizę, sudarė gana prastą sandorį su TVF, įsitikinęs Nourielis Roubini iš Niujorko universiteto. Išsaugoti sąsajas su euru Vyriausybei pavyko tik sumažinus atlyginimus, padidinus mokesčius ir apkarpius išlaidas.

"TVF padarė klaidą leisdamas Latvijai pasilikti stabilią nacionalinę valiutą, – pareiškė N.Roubini. – Tai neturi jokios prasmės, nes nacionalinė valiuta pervertinta."

Tokį požiūrį išdėstė ir ekonomistas Polas Krugmanas, Nobelio premijos laureatas. Jis komentare laikraščiui "New York Times" perspėjo, kad Latvija gali tapti naująja Argentina. Ši šalis, anot jo, taip pat buvo įsivedusi valiutų valdybos modelį, tačiau peso kursas nukrito net gavus TVF paskolą.

Tačiau primenama, kad devalvacija gali pastūmėti įmones nevykdyti finansinių įsipareigojimų, nes apie 80 proc. visų paskolų Latvijoje ir 84 proc. Estijoje išdalyta eurais.

"Latvijos bankai ir teisinė sistema šiuo metu nėra pasiruošę tokiam šokui, – kitos nuomonės laikosi Christophas Rosenbergas, TVF misijos Baltijos valstybės vadovas. – Abejotina, ar devalvavus valiutą staiga išaugtų eksporto srautai. Jie priklausytų nuo taurpautinės ekonominės aplinkos ir bendros eksporto struktūros."

Gyventojų nuotaikos prastėja

Prastėjant ekonominei padėčiai didėja ir politinė įtampa. Latvijos ministras pirmininkas Ivaras Guodmanis praėjusį penktadienį atsistatydino, o antrą mėnesį dirbantis Lietuvos ministrų kabinetas stengiasi įveikti skeptiškas elektorato nuotaikas. Užsienyje neliko nepastebėta, kad abiejose valstybėse praėjusį mėnesį kilo didžiausios riaušės, kai buvo atkurta nepriklausomybė.

"Nors įgyvendindama šias griežtas priemones valdžia gali netekti visuomenės paramos, mes manome, kad jų politinis praradimas bus daug mažesnis už nuostolius, kuriuos patirtų nuvertėjus valiutai", – Baltijos šalių politikų sprendimus vertino Yarkinas Cebeci, vieno didžiausių JAV bankų "JPMorgan Chase & Co" ekonomistas Stambule.

Estija šiuo metu svarsto galimybę 10 proc. mažinti valstybės tarnautojų, išskyrus policijos ir mokytojų, darbo užmokestį. Latvija ir Lietuva jau sumažino valstybės viešojo sektoriaus atlyginimus atitinkamai 15 proc. ir 12 proc.

"Iš esmės padėtį pakeisti gali patys politikai, pamatę, kad nešti šį kryžių dėl ryšių su euru yra tiesiog per sunku", – sakė Timothy Ashas, banko "Royal Bank of Scotland" Londone ekonomistas. – Šių valstybių padėtis tik pradeda prastėti, nes kitos aplinkinės šalys leidžia koreguoti savo valiutų kursus."

Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė:

– Baltijos šalys neturi kito pasirinkimo kaip tik dėti visas pastangas ir išsaugoti stabilius nacionalinių valiutų kursus. Devalvacija, mano nuomone, būtų labai nepriimtinas ir skausmingas sprendimas. Paskolas, kurias įmonės ir gyventojai yra paėmę eurais, būtų daug brangesnės, nei atpigtų mūsų valiuta. Lito devalvaciją būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu būtų nubraukta ir dalis paskolų. Jeigu, sakykim, lito vertė būtų sumažinta dukart, tiek pat turėtų sumažėti ir paskolų našta. Antraip žmonės negalės įvykdyti įsipareigojimų ir dar labiau nuskurs.

Taigi Baltijos šalių pastangos išlaikyti stabilius nacionalinių valiutų kursus yra visiškai aiškios ir pateisinamos. Tikėkimės, kad ryžtas, kurį dabar demonstruoja mūsų šalies Vyriausybė, neišblės ir ateityje.

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė:

– Nemanau, jog užsienio ekspertai apie devalvaciją kalba nežinodami, kad Lietuvoje veikia valiutų valdybos sistema. Įsivaizduokite, kad Lietuvoje nėra lito, o yra euras. De jure taip nėra, bet de facto yra. Galima sakyti, kad ir dabar Lietuvoje įvestas euras, tik kad kitaip atrodo patys pinigai. Apie kokį devalvavimą galima kalbėti? Apie euro? Aplinkinės valstybės, leidžiančios savo valiutų kursui kristi, pralošia. Jų žmonės dėl to dar labiau skursta, o mūsų gyventojai išlieka turtingi. Tai rodo ir tas faktas, kad lietuviai vyksta į Lenkiją apsipirkti, nes ten už tą pačią sumą galima įsigyti daugiau prekių.

Bet koks kurso keitimas reikštų vertybių perskirstymą: vieni dėl to praturtėtų, kiti nuskurstų. Nuskurstų pirmiausia tie, kurie taupo. Ką reiškia raginimai devalvuoti valiutą? Ogi prispausdinti daugiau litų. Prispausdinus daugiau banknotų, daugiau gėrybių neatsiranda. Ekporto paskatinimas būtų labai laikinas laimėjimas. Tai būtų tik politinis sprendimas, nes ekonomikoje tokių sąlygų neatsiras. Tai veikiau baisaus infliacijos džino paleidimas iš butelio.

Algė Budrytė, banko "Finasta" Analizės departamento direktorė:

– Baltijos šalių, siekiančių įsivesti eurą, atveju nacionalinių valiutų devalvavimas būtų daugiau pragaištingas nei naudingas. Toks žingsnis būtų daug skausmingesnė priemonė, nei dabar pasirinktas kelias – išlaikyti nacionalinės valiutos kursą tokį, koks jis yra dabar. Vienas didžiausių devalvavimo trūkumų tas, kad labai daug šalies įmonių ir gyventojų yra paėmę paskolas eurais. Tai reiškia, kad devalvavus litą daug įmonių patektų tarp devalvacijos žirklių ir taptų nemokios. Joms tektų skelbti bankrotus. Devalvacija smogtų ir gyventojams, pasiskolinusiems eurais. Kitas trūkumas – užsienio analitikai dažnai baksnoja, kad mūsų ekonomika nesubalansuota: didėja einamosios sąskaitos ir fiskalinis dificitas. Pirmosios problemos devalvacija nepadėtų išspręsti ir net atvirkščiai – importas taptų brangesnis, o kadangi importuojame daug žaliavos (naftos, dujų) ir už ją atsiskaitome doleriais, tai reikštų, kad einamosios sąskaitos deficitas dar labiau padidėtų.

Abejoju, kad devalvuota valiuta būtų geros žinios eksportuojams. Kadangi mūsų vienos pagrindinių eksporto partnerių – Rusijos – valiuta nuvertėjo trečdaliu, tai ir mums tuomet reikėtų litą devalvuoti panašiu santykiu, kad kompensuotume praradimą.

Be to, Lietuvai tektų pamiršti planus įvesti eurą, dar daugiau šoktų palūkanų normos, nes padidėtų šalies rizika, jau nekalbant apie valstybės įvaizdį. Taigi lito devalvacija mus nublokštų smarkiai atgal šalies ekonominės pažangos kelyje.