Pasak Lietuvos statistikos departamento lyčių ir lygybės statistikos rengimo koordinatorės Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertės Dovilės Galdauskaitės, augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą lemia tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino metu. Kalbėdama renginyje „Įgūdžiai, padedantys moterims įsitvirtinti darbo rinkoje“, ekspertė apžvelgė moterų padėtį darbo rinkoje ir privačioje erdvėje, moterų išsilavinimą istoriniu kontekstu bei remdamasi naujausia statistika.

Lietuvos moterų užimtumo lygis aukštas ir nedaug nusileidžia vyrų. Eurostato duomenimis, 2019 m. 20–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis siekė 77,4 proc., vyrų – 79 proc. Šis skirtumas – mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 1,60 procentinio punkto. Lietuvos moterys išsilavinimu netgi lenkia vyrus. Daugiau nei pusė (50,4 proc.) 25–65 metų amžiaus moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu tokio pat amžiaus vyrų aukštąjį išsilavinimą įgiję tik 35,5 proc. Lyginant kitas amžiaus grupes, pavyzdžiui, 30–34 metų, skirtumai dar akivaizdesni ir siekia 22,6 procentinio punkto. Tai – vienas didžiausių vyrų ir moterų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, skirtumų ES (didesnis tik Slovėnijoje – 22,8 proc. punkto).

Be to, 25–64 metų amžiaus moterys (2010–2019 m.) yra įsitraukusios į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi aktyviau nei vyrai. Vyrų ir moterų užimtumas susijęs su darbo ir šeimos derinimo galimybėmis bei istoriniu kontekstu – visiško užimtumo politika sovietmečiu, kai įsitraukimas į darbo rinką buvo privalomas.

D. Galdauskaitės teigimu, nors dažnai kalbama apie vyrų ir moterų lygybę viešojoje erdvėje, ypač darbo rinkoje, nepaisant istorinio konteksto ir vykstančių nuostatų dėl lyčių vaidmenų bei struktūrinių pokyčių, lygybė tarp vyrų ir moterų viešojoje erdvėje didesnė nei privačioje – šeimoje, namų ūkyje. Pavyzdžiui, 66 proc. 25–49 metų amžiaus tėčių kasdien rūpinasi ir (ar) lavina savo vaikus. Ir net 92 proc. mamoms vaikų lavinimas yra kasdienė jų veikla (Eurostato duomenys, 2016 m.). Kasdien gamina maistą ir tvarko namus 79 proc. Lietuvos moterų ir 29 proc. Lietuvos vyrų. ES šalyse tokia pat moterų dalis kasdien gamina valgyti, bet vyrų – truputį daugiau – 34 proc.

Baltijos šalyse 15–74 metų amžiaus moterų, dirbančių viešajame sektoriuje ir dirbančiųjų ne visą darbo laiką, dalis yra beveik dvigubai didesnė nei vyrų. Darbo rinkos segregacija išlieka aktuali ne tik pagal ekonominės veiklos sritis, bet ir pagal profesijas. Visiškai vyriškas tebėra statybų sektorius, kuriame 90,1 proc. darbuotojų – vyrai, ir transporto bei saugojimo veikla – 73,9 proc. darbuotojų – vyrai. Vyrai absoliučiai dominuoja ir ginkluotosiose pajėgose (93 proc. darbuotojų), didžiąją kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų bei įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalį taip pat sudarė vyrai – atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Moteriškos sritys tradiciškai yra švietimas (79 proc. darbuotojų – moterys) bei žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (58,9 proc. darbuotojų – moterys). Daugiausia moterų – tarp paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų bei įstaigų tarnautojų, atitinkamai 73,6 ir 69 proc. (2019 m. duomenimis).

Pasak Lietuvos statistikos departamento pranešimo, vyrai ir moterys dirba ne tik skirtingose srityse ir turi skirtingas profesijas, skiriasi ir darbo užmokestis. 2019 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. įmonėse. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų tik transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse – atitinkamai 10,7 ir 2,9 proc.

Moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje veikia ir kontekstiniai veiksniai. Vienas aktualiausių šiuo metu – COVID-19 pandemija.