Pastaruoju metu Klaipėdoje naujuose būstuose kasmet įsikuria šimtai klaipėdiečių šeimų. Tik dalis jų iš tiesų patiria išsvajotą džiaugsmą, nes, paaiškėjo, kad vis daugiau žmonių skausmingai rūpinasi dėl statybininkų paliktų defektų, nepatenkinamų gyvenimo naujuose butuose arba namuose sąlygų, patirtų finansinių nuostolių.

Nepajėgdami savarankiškai išspręsti kilusių ginčų su statybų organizatoriais ir darbų vykdytojais, žmonės kreipiasi pagalbos į statybų ekspertus, techninės priežiūros specialistus, prašydami padėti argumentuotai įrodyti teismams apgavystės faktus.

Tokias paslaugas naujakuriams trečius metus teikia Klaipėdos UAB Vakarų regiono statybų konsultavimo biuro specialistai, kuriems vadovauja patyręs inžinierius-konstruktorius Artūras Sabeckis. Jis sutiko pakomentuoti keletą atmintin įstrigusių konfliktinių situacijų.

Reikia saugotis apgavikų

Anot pašnekovo, jam teko patirti nemažai atvejų, kai naujų butų savininkai daugiaaukščiuose Klaipėdos namuose susiduria su akivaizdžiu broku. Kartais neseniai įrengtose patalpose drėksta sienos, pelija grindys, lupasi dažai, sienų apmušalai. Pasitaiko ir kitokių, aiškiai matomų defektų. Kiti „išlenda“ po pirmųjų antrųjų eksploatavimo metų. Priežastis tai, kad statybininkai prastokai dirbo, jiems stigo kvalifikacijos arba buvo panaudotos blogesnės kokybės, negu numatyta buto pirkimo sutartyje, medžiagos.

A.Sabeckio nuomone, atėjo laikas, kad naujoviškame daugiabučiame name sumanęs apsigyventi žmogus turėtų į statybinę firmą atsivesti kvalifikuotą, statybas gerai išmanantį teisininką, kuris išnagrinėtų sutarties sąlygas ir patartų jam, ar verta savo parašu tvirtinti pateiktą susitarimą. Taip pat pravartu pasitelkti ir statybų techninės priežiūros specialistą, kuris įvertintų numatomų naudoti medžiagų, ypač vamzdžių, ir konstrukcijų kokybę, drėgmės kaupimosi, šiluminės varžos skaičiavimo ir kitus šilto, jaukaus ir ekonomiško namo statybos principus. Kitaip galima smarkiai apsirikti, nes uostamiestyje daugėja nesąžiningų firmų vadovų, siekiančių iš šio verslo greito ir nepagrįstai didelio pelno, arba abejingai dėl mažoko darbų atlyginimo dirbančių statybininkų.

Pagal išankstines sutartis daugiaaukščiuose namuose įrengtų naujų butų užsakovai privalo su statybų organizatoriais pasirašyti buto statybos ir vidaus apdailos darbų priėmimo-perdavimo aktą. Statybos firmos reikalauja, kad toks dokumentas būtų įformintas, pavyzdžiui, per tris dienas.

Jeigu žmogus atsisako patvirtinti savo parašu aktą, jis turi argumentuotai nurodyti priežastį - kurio Lietuvos Respublikos teisės norminio akto reikalavimai, statant konkretų butą ir atliekant vidaus apdailą, buvo pažeisti. Nors bute atliktų darbų brokas akivaizdžiai matomas, tačiau normų nepaisymo faktą kvalifikuotai gali įvardinti tik šios srities specialistas.

Antra vertus, kyla klausimas, kur per tokį trumpą laikotarpį buto pirkėjas ras patyrusį ekspertą. Juolab kad šių specialistų – statybų reglamentą gerai išmanančių teisininkų ir darbų priežiūros inžinierių – kol kas reikia ieškoti, kaip sakoma, su žiburiu. Tad jam beliks pasikliauti savo išmintimi ir anksčiau pasirašyta buto pirkimo- pardavimo sutartimi. Tuo tarpu sutartį pasirašęs būsto savininkas nebegalės teisme reikšti pretenzijų jo pardavėjui. Galbūt geriau, A.Sabeckio nuomone, iš anksto nepagailėti 300-500 Lt specialistų paslaugoms apmokėti negu vėliau patirti žymiai didesnių nuostolių.

Beje, dabar statybininkai visus butus privalo perduoti užsakovams visiškai apdailintus.

Jeigu buto pirkimo sutartyje nebus detalizuotos vidaus apdailos medžiagų, santechnikos, elektros ir kitos įrangos kainos, darbų vykdytojai (pardavėjai) pasistengs sudėti pačias pigiausias medžiagas ir įrangą. O jeigu po įkurtuvių buto pirkėjui kas nors nepatiks, teks prisiminti konkrečius pirkimo-pardavimo sutarties punktus, charakterizuojančius prietaisus ir medžiagas, nes jeigu jos nebus įvardintos, teks savo lėšomis samdyti darbininkus, kurie paprašys nemažo užmokesčio už šios įrangos išardymą ir keitimą, naujų plytelių klojimą ir t.t.

Atsitiktinės brigados gali pakenkti

Pasak A.Sabeckio, užsakovams patartina vengti smulkių firmelių paslaugų, išskyrus gal tik tas, kurios dirba su verslo liudijimais. Yra žinoma, kad kai kurie geri darbininkai – mūrininkai, dailidės, dažytojai - susiburia mažose įmonėlėse, pasiskelbia spaudoje ir eina statyti individualių namų, remontuoti butų. Dalis jų tikrai yra geri savo specialybės meistrai, tačiau neturi reikiamos kvalifikacijos bei atestatų, leidžiančių paskaičiuoti ir atlikti projekte nedetalizuotų konstrukcijų montavimą, saugią eksploataciją.

Specialisto nuomone, dabartiniu metu nuosavo namo statyba – apie pusės milijono ir daugiau litų vertės objektas. Tad jo statybai geriau pasitelkti rimtą, apsidraudusią savo veiklą firmą, dirbančią pagal aiškią sutartį, sąmatą, suteikiančią užsakovui tvirtas garantijas, kad pastate ilgai galima bus gyventi saugiai.

Panašiai ir remonto darbuose. Štai viena klaipėdietė sudarė sutartį su atsitiktine firma, sutikusia padaryti buto rekonstrukciją. Statybininkai įbruko savininkams preliminarią sąmatą, parengtą, kaip sakoma, „iš lubų“, neatsižvelgiant į realų patalpų plotą.

Būsto savininkė iš anksto sumokėjo remontininkams žodžiais sutartą avansą - 25 tūkstančius litų, tačiau netrukus apsukrūs rangovai vėl paprašė pinigų, teigdami, kad už gautus pinigus jau viską padarė. O savininkei nesutikus papildomai mokėti pinigų, paliko nebaigtus darbus ir išvyko iš objekto. Moteris mėgino skambinti vykdytojams, tačiau niekas neatsiliepė. Tada ji paprašė ekspertų pagalbos.

Paaiškėjo, kad skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis šiame bute buvo atlikta tik pusė numatytų darbų, pirktos pačios pigiausios medžiagos, o iš užsakovo paimta visa preliminarioje sąmatoje numatyta pinigų suma. Atsidūrę teisme, remontininkai elgėsi įžūliai. Jie aiškino, kad viską padarė, kas buvo sutarta, ir kaltino užsakovę.

Šiuo metu savininkė turi įrodinėti teisme, kad neliko skolinga nesąžiningiems rangovams, nes neturi pinigų perdavimo dokumento, sąskaitų-faktūrų.

Pasak A.Sabeckio, teismuose neretai išryškėja patys netikėčiausi statybininkų sukčiavimo principai. Pasitaikė toks atvejis, kai ieškovas reikalavo grąžinti pinigus, kuriuos meistrai paėmė už sudėtas parketo grindis. Nors žmogus pateikė teismui nuotraukas, įrodančias, kad grindų nėra, meistrai, motyvuodami fiktyviu atliktų darbų aktu, net nerausdami įrodinėjo, kad parketlentės buvo sumontuotos. Bet jie negalėjo pateikti menamas savo išlaidas pateisinančių dokumentų. Todėl ši byla liko tolimesnio teisminio nagrinėjimo objektu.

Nesilaiko standartų

Ekspertas teigė, kad jam neteko susidurti su užsakovais, kurie priekaištautų Klaipėdos UAB „Viremida“ dėl jos pastatytų objektų kokybės.

Deja, kitose firmose pasitaiko visokiausių nesusipratimų. Nemažai statybos įmonių deklaruoja, kad joms suteiktas ISO kokybės standartas, šios bendrovės turi tokį faktą įrodančius dokumentus. Tačiau realūs jų darbai kelia abejonių, ar buvo įdiegta kompleksinė kokybės valdymo sistema, nes po iškilmingų sertifikatų įteikimo ceremonijų jų darbe niekas nesikeičia. A.Sabeckio mano, kad net dalis šių firmų vadovų nėra gerai susipažinę su tarptautinių normų reikalavimais.

Kol kas šalyje, kaip dera, neveikia ir statybų techninis normavimas, retame objekte tikrovę atitinka sąmatose surašyti ir realiai sunaudoti medžiagų kiekiai, jos nurašomos kaip sunaudotos, bet praktikoje yra kitaip.

Techninę priežiūrą atliekantys fiziniai asmenys nepaiso įstatymo numatytos savo atsakomybės ribos, nors iš tiesų jie yra ne mažiau atsakingi kaip rangovai.

Nauji sukčiavimo būdai

Kita „naujovė“ – pastaruoju metu rinkoje atsirado tokių užsakovų, kurie apgaudinėja statybininkus. Pavyzdžiui, sukčiaujantys užsakovai pasikviečia į statomą gyvenamąjį namą darbininkus ir pasiūlo jiems sumūryti sienas, iš anksto sumoka nedidelį avansą. O kai mūrininkai iškelia apie du trečdalius sienų, pasikviečia ekspertus ir paprašo įvertinti darbo kokybę. Praktika rodo, kad nėra nė vieno statybos objekto, kuriame neįmanoma būtų rasti dalies defektų. Gavę sau palankią išvadą, savininkai išvaro statybininkus, neprašydami ištaisyti broko, nesumokėję už darbą likusios dalies pinigų.

Nesudarę oficialios darbo sutarties, keletą savaičių prie būsimo namo plušėję statybininkai net nedrįsta kreiptis į teismą, nes žino, kad ten šiuo atveju nieko nelaimės. Tuo tarpu gudragalviai statybos organizatoriai kviečiasi į talką kitas darbininkų brigadas. Taip apgaudinėdami žmones, sukčiai pusvelčiui pasistato visą namą.