Gyventojų skundų dėl nekokybiškų statybų nemažėja. Tačiau ištaisyti broko daugeliu atvejų nėra kam, nes nemažai statybos bendrovių bankrutavo. Išeičių yra, bet už jas vis tiek turės sumokėti gyventojai.

Mokės pirkėjai

Pernai dėl nekokybiškų statybos darbų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) iš viso kreipėsi 450 gyventojų. Vien per pirmą šių metų ketvirtį jau gauta 216 skundų.

"Vis daugiau gyventojų susiduria su problema, kai savo būste pastebėję statybų broką, neranda į ką kreiptis, kad tą broką ištaisytų arba už jį atlygintų, nes įmonės, kurios statė jiems namus, jau yra bankrutavusios", – surengtoje diskusijoje kalbėjo Trišalės tarybos Vartotojų teisių stebėsenos komiteto pirmininkas Paulius Mereckas.

Įstatymai numato, kad statytojai pastatus turi prižiūrėti 5 ar net 10 metų, tačiau neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už klaidas, kai statybų įmonės jau nebeegzistuoja. O tokių atvejų yra labai daug. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario Arvydo Avulio, vien pernai bankrutavo beveik 500 statybos bendrovių.

Įvairių bendrovių ir organizcijų atstovai jau ne kartą mėgino ieškoti atsakymo į šį klausimą. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau išvada tik viena – nesvarbu, koks sprendimas būtų priimtas, visos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių, mat verslas neketina prisiimti jokių papildomų įsipareigojimų.

Siūlo draustis nuo rizikos

Lietuvos verslo darbdavių konferencijos prezidiumo narys Aidas Vaičiulis pasiūlė įvesti rizikos draudimą, kuris neva apsaugotų gyventojus. Esą bankrutavus statybų įmonei, jos įsipareigojimus perimtų draudimo bendrovė. Tiesa, jis pripažino, kad jeigu toks draudimas būtų privalomas, jo sąnaudos veikiausiai būtų įskaičiuotos į statybų kainą.

Jam pritarė ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

"Yra tokių atvejų, kai žmogus naktį išvirsta iš lovos ir jam koja įsminga į sieną. Čia baisus brokas, bet niekas to nepataiso, net jei projektą vysčiusi bendrovė ir nėra bankrutavusi. Todėl žmonės pyksta. Bėda ta, kad projektų vystytojai dažniausiai nėra namo statytojai. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės samdo rangovus ir dėl broko besiskundžiančius gyventojus siunčia pas juos, o šie neretai jau būna bankrutavę", – pasakojo J.Antanaitis. Jis taip pat pasiūlė griežčiau kontroliuoti pačius statybininkus ir priminė, kad broko randama ne tik naujos statybos namuose, bet ir renovuotuose pastatuose, kam gyventojai skolinasi nemenkas sumas.

"Bankai dabar sutinka kredituoti renovacijos projektus. Bet iš jų reikalaujama griežtesnės kontrolės, nes jie dalija ne savo, o ES pinigus. Tai reiškia, jog jei bankas pamatys, kad statybininkai naudoja ne tokias medžiagas ar kas nors daroma ne pagal statybos reglamentą, iš karto pareikalaus grąžinti visą paskolos sumą", – įspėjo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas. Taigi šiuo atveju taip pat nukentėtų gyventojai.

Pirkite brangesnius butus

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys A.Avulis leido suprasti, kad patys gyventojai neturėtų pasitikėti nežinomomis ar neseniai atsiradusiomis ir pigų būstą siūlančiomis įmonėmis. Esą prieš perkant butą ar namą reikėtų pasidomėti NT rinka ir rinktis didesnes, daugiau patirties turinčias, bet ir brangesnius būstus siūlančias įmones.

"Statybų bendrovių labai daug. Nesakau, kad tai yra blogai, nes kuriamos darbo vietos. Bet didelė dalis tų įmonių yra vienadienės", – sakė A.Avulis.

Jis taip pat pritarė ir kitų diskusijos dalyvių siūlymams įvesti papildomą draudimą, mat dabar galiojančių rūšių draudimas esą didelės dalies žalų neapima.

"Mes jau ne kartą siūlėme statybos įmonėms įvesti privalomąjį profesinės rizikos civilinį draudimą. Pasaulyje tokių rūšių draudimas yra ir išsprendžia problemas, apie kurias dabar kalbame. Dabar pas mus siūlomų rūšių draudimas padengia tik projektuotojų, o ne rangovų padarytas klaidas. Kai užšąla vamzdžiai arba nuo šalčio apšerkšnija ir sutrūkinėja sienos, tada sakote, kad tai – ne draudžiamasis įvykis. Dėl to dabar yra ne vienas ieškinys", – akmenį į draudikų daržą metė A.Avulis.

Tiesa, jis pabrėžė, kad tokiu draudimu turėtų būti draudžiamos tik patikimos bendrovės, o naujokai ir įmonės, kurių reputacija sutepta, turėtų apsieiti be šio draudimo.

"Tai būtų puikus rodiklis tiek gyventojams, tiek NT vystytojams, su kuriais rangovais pasirašyti sutartis, o kurių reikėtų vengti", – tęsė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas.

Tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka siūlė griežtinti statybų priežiūrą, nes išplėtus garantijas ar įpareigojus statybininkus draustis papildomai, esą pasipelnytų tik bankai ir draudimo bendrovės.

"Statybininkai ir taip negauna pinigų, kol visko nepadaro. Jie dirba avansu. Apdėti juos papildomais draudimais yra nesąžininga. Be to, būkim atviri, už tai vis tiek mokėtų vartotojai", – sakė V.Šarka.