„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius suabejojo, ar alkoholio branginimas nepaskatins šešėlio: „Bus meškos paslauga ir paskatins šešėlinę rinką“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sako, kad „tokių problemų nestebima“. Pasak jos, į kaimynines šalis apsipirkti žmonės važiuoja ne dėl pigesnio alkoholio, o dėl maisto ar namų apyvokos prekių.

Tuo metu socialdemokratė Rasa Budbergytė priekaištavo, kad pristatyti pataisų atėjo ne pats autorius sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kuris jas pateikė kaip Seimo narys, o viceministrė Kristina Guorelienė.    

„Gaunasi piktnaudžiavimas, pasinaudojimas tarnybine padėtimi“, – pareiškė ji.

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Romas Apulskis įspėjo, kad priėmus pataisas padidės skirtumas tarp stipraus alkoholio kainų Lietuvoje ir Lenkijoje.

„0,7 litro kainos skirtumas dabar yra apie 3 eurai“, – teigė jis.  

Pasak R. Apulskio, matydamas didėjantį skirtumą, verslas jau reaguoja ir pasienyje atidaro parduotuves. 

A. Veryga antradienį sakė, kad dalis biudžeto įplaukų iš didesnio akcizo bus skirta medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui. Iš akcizo ketinama surinkti papildomai apie 5 mln. eurų.

Jeigu Seimas pataisas iki Kalėdų priims, 0,5 litro stipraus alkoholio galėtų vidutiniškai pabrangti apie 0,39 euro. Brangtų ne tik degtinė, bet ir brendis, konjakas, viskis, romas ir kiti stiprieji gėrimai. Kainos didėtų nuo pavasario.

Alkoholio akcizai buvo didinami ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 procento.

Stiprus alkoholis išlieka antras pagal populiarumą po alaus.