Seimas nusiteikęs prašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinti prieš penkerius metus įvykusio „Lietuvos dujų“ trečdalio akcijų pardavimo Rusijos gamtinių dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes.

Ketvirtadienį parlamentarų dauguma pritarė, kad būtų svarstomas Seimo kreipimasis į KT, prašant išsaiškinti 2004 metų sandorio kai kurių nuostatų konstitucingumą. Galutinai dėl tokio kreipimosi Seimo nariai turėtų balsuoti kovo 10 dieną pasidedančioje parlamento pavasario sesijoje.

2004 m. buvo pasirašyta Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“ atstovų sutartis dėl 34 procentų valstybei priklausančių „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo šiam rusų dujų gigantui. Tačiau į KT kreipiamasi ne tiek dėl šio akcijų pardavimo teisėtumo, kiek dėl kai kurių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.

Sutartyje be kita ko įrašytas Vyriausybės įsipareigojimas „nereguliuoti dujų kainų įstatymų leidybos priemonėmis“. Tai reiškia, kad Lietuva prisiėmė įsipareigojimus be suderinimo su „Gazprom“ nepriiminėti jokių įstatymų, kuriais galėtų būti reguliuojamos, pavyzdžiui, mažinamos gamtinių dujų kainos.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paaiškino, kad kreipiamasi ir dėl to, jog tuometinė Vyriausybė prisiėmė „išskirtinius konstitucinius Seimo įgaliojimus priimti sprendimus dėl esminių valstybės turtinių įsipareigojimų“. Tai esą gali prieštarauti Konstitucijai.

Opozicinė Socialdemokratų frakcija siūlė atidėti šio kreipimosi į KT svarstymą, tvirtindama, kad Teismas dabar yra labai apkrautas darbu. Bet valdantieji atmetė tokį pasiūlymą. „Aš suprantu, kad socialdemokratai visai nenori tos privatizavimo istorijos liesti, nes jie už tuos prieš penkerius metus priimtus sprendimus yra atsakingi. Bet vienąkart reikia tuos klausimus išsiaiškinti“, - tvirtino J.Razma.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas siūlė, kad būtų kreiptasi į dabartinę Vyriausybę, kuri galėtų pateikti savo išvadas dėl šio kreipimosi. „Mes visi žinome, kad šiemet laukia labai sunkios derybos su „Gazprom“ dėl gerokai didesnių dujų apimčių pardavimo ir jų kainų kitais metais. Todėl turbūt būtų naudinga sužinoti Vyriausybės nuomonę, kokios įtakos šis kreipimasis gali turėti deryboms“, - sakė A.Zuokas. Bet jo pasiūlymui nebuvo pritarta.

Jeigu Seimas pavasarį galutinai pritars kreipimuisi į KT, ši byla bus Konstitucijos sergėtojų nagrinėjama be eilės. Teismo išvados tuomet galima tikėtis rudeniop.