Rusijai aneksavus Krymą, baltarusiams užsidarė viena iš turizmo autobusais krypčių, tad Lietuvos turizmo rinkos atstovai suka galvas, kaip bent dalį jų pritraukti į lietuviškus kurortus. Užsienio reikalų ministerija į Minską ir Gardiną žada siųsti keturis papildomus konsulus vizų išdavimui paspartinti, bet sako, kad didžiausia problema – ne vizos, o turizmo paslaugų kokybė, nes, gavę galimybę įvažiuoti į Šengeno erdvę, baltarusiai juda tolyn, užuot likę Lietuvoje.

Pernai Lietuvoje ilsėjosi beveik pusė milijono baltarusių, vienas vidutiniškai išleido apie 1,5 tūkstančio litų. Turizmo departamentas skaičiuoja, kad dėl Krymo aneksijos baltarusiams nebegalint turistiniais autobusais vykti prie Juodosios jūros, bent dešimtadalis jų galėtų rinktis Lietuvą.

Departamentas norėtų, kad Užsienio reikalų ministerija spartintų vizų išdavimo tvarką, nors Lietuva Europos Sąjungoje jau dabar yra antra pagal išduotų vizų baltarusiams skaičių po Lenkijos, kasmet jų išduoda apie 230 tūkstančių.

„Mūsų vizų išdavimo tvarka jau tiek liberali, kad, gavę Šengeno vizą, turistai užsiregistruoja Lietuvoje, bet vyksta dažniausiai į Šengeną, tai reikėtų susirūpinti turizmo paslaugų kokybe, kad jie vis dėlto ir liktų Lietuvoje“, – teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos konsulate Baltarusijoje jau dabar piko metu išduodama beveik tūkstantis vizų per dieną, o gegužę Užsienio reikalų ministerija siųs keturis papildomus konsulus į Baltarusiją, nors turizmo departamentas norėtų dar dviejų.

„Būtų gerai, kad būtų daugiau ir daugkartinių vizų išduodama, kad gavę galėtų sugrįžti, nes 95 proc. baltarusių ne pirmą kartą lankosi Lietuvoje. [...] Mes nekeliame net klausimo, kad [konsulatas] dirba blogai, ar išduoda per mažai, išduoda daug, bet Minskui kuri sostinė artimiausia? Aišku, kad Vilnius. Kuri kalba jiems geriausia? Rusų, ir mūsų žmonės irgi gali šia kalba komunikuoti. [...] Baltarusiai juk mėgstą Lietuvą ir Lietuvos kurortus“, – sakė Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.

Tačiau departamento skaičiuojamais galimais turistų srautais abejoja ūkio ministerija, esą skaičiuoti pridėtinę vertę esant nekontroliuojamam judėjimui Šengeno erdvėje neįmanoma.

„Jie skaičiuoja apie 200–250 tūkst. papildomą srautą, tai turistai paliktų apie 1 mlrd. lt Lietuvoje, bet tai yra absoliučiai nepatikimi ir nepatvirtinti duomenys, nes srautų mes negalime prognozuoti ir sekti. Nežinome, kur tie srautai gali būti nukreipti“, – aiškino ūkio ministras Evaldas Gustas.

Vasarą baltarusiai daugiausiai važiuoja į Lietuvos pajūrį, o vėsesniu oru pinigus leidžia didmiesčių prekybos centruose.