Pastabas pavadino baisiomis

Anot Prezidentės, "dokumente liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai".

"Prezidentė į DK pirmiausia grąžina konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui, DK nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims", – D.Grybauskaitės poziciją aiškino prezidentūra.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė Prezidentės požiūrį į Seimo priimtą DK yra įvardijusi trumparegišku. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas D.Grybauskaitės sprendimą vertina kaip per griežtą ir rizikingą. Pasak jo, diskusijoje tarp Seimo ir prezidentūros laimėjo ne faktai, o retorika. Lobistas ir Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis žodžių nesirinko: "Prezidentės pastabos yra baisios."

Kritikuojantieji Prezidentės pastabas teigia, kad Seimo priimto DK kai kurie punktai nebuvo naudingi darbdaviams, kiti – darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. O kai kurie Prezidentės pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, kiti – pataikaujantys profsąjungoms, kurios darė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį įstatymą.

Mėginimas įgelti Vyriausybei?

Po Prezidentės veto premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad jos siūlomos pataisos paliks Lietuvą prie sovietinio relikto, o D.Grybauskaitė tiesiog neįsiklausė į profesionalų patarimus: "Valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso."

Ramūnas Burokas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSJS) pirmininkas, premjero visuomeninis patarėjas socialiniais klausimais prisipažino, kad jam susidarė įspūdis, jog Prezidentės pozicijai didelės įtakos turėjo kelių dešimčių protestuotojų nuomonė, viešųjų ryšių vėjai, o ne tūkstančių darbuotojų, jaunimo organizacijų, smulkių ir vidutinių įmonių, startuolių, kuriems dabartinis DK yra viena didžiausių kliūčių kuriant gerai apmokamas darbo vietas, nuomonė.

"Net 74 proc. dirbančiųjų apklausose pasisako už galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku. O galimybė derinti darbą, šeimą, laisvalaikį yra svarbi kiekvienam darbuotojui. Tuomet kyla klausimas, ar tikrai siekiama kurti konkurencingą Lietuvą, galinčią pritraukti talentus ir užsienio investuotojus, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir susigrąžinti emigravusius mūsų tautiečius?" – pasak R.Buroko, kalbėdama, kad darbo santykiai turi būti lankstesni, Prezidentė siūlomomis pataisomis juos tik kietina.

R.Buroko manymu, D.Grybauskaitės siūlymuose yra daugiau politikos, negu noro realiai pagerinti situaciją darbo rinkoje: "Galbūt tai dar vienas mėginimas įgelti valdančiajai daugumai ir socialdemokratų valdomai Vyriausybei, kuri įrodė galinti ne tik parengti reikalingą projektą, bet ir vieningai priimti jį Seime."

Pašnekovas pastebėjo, kad iš esmės visi pasiūlymai, priimti Trišalėje taryboje, buvo įgyvendinti, o už naująjį DK balsavo visų parlamentinių partijų atstovai. Tai rodo, kad naujojo DK projektas buvo gerai išdiskutuotas ir visos suinteresuotos grupės, pradedant profsąjungų atstovais, baigiant darbdaviais, buvo išgirstos ir į jų siūlymus atsižvelgta. "Tai greičiau reveransas profsąjungoms, bet ne būtinų struktūrinių pertvarkų siekis, apie kurias taip noriai kalbama. Tai pavyzdys, kaip apie struktūrines reformas lengva postringauti, tačiau sunku prisiimti atsakomybę ir jas įgyvendinti. Vyriausybė įrodė, kad ne tik kalba, bet ir imasi struktūrinių reformų įgyvendinimo", – teigė R.Burokas, sakydamas kad "22 pasiūlymai iš esmės gražintų naują DK redakciją prie senosios" ir tai neduotų laukiamos naudos.

R.Burokas antrino ir verslininkų bei investuotojų nuomonei, kad nepagrįstai didinant išeitines išmokas, kaip siūlo D.Grybauskaitė, vėl skatinsime darbdavius nesilaikyti įstatymų, jie stengsis apeiti juos ir nebus motyvuoti išeinančiam darbuotojui sumokėti jam priklausančią išmoką. "Tokius pasiūlymus pavadinčiau negyvomis nuostatomis", – sakė R.Burokas.

Neišklausė jaunimo

Asociacijos "Kurk Lietuvai alumni" tinklo prezidentas Lukas Savickas apgailestavo, kad Prezidentė neįsiklausė ne tik į šios visuomeninės organizacijos, bet ir kitų jaunimo organizacijų pastabas dėl DK, o vertino tik prie Vyriausybės piketavusio mažo jaunuomenės būrelio kalbas. Jaunimas į Prezidentę kreipėsi kolektyviniu raštu, prašydamas pasirašyti Seimo priimtą DK ir leisti jam įsigalioti nuo kitų metų.

Organizacijų vertinimu, naujasis DK nėra be trūkumų. Vis dėlto jaunimas džiaugėsi, kad Seimo priimtas įstatymas ne itin nutolo nuo mokslininkų grupės teiktų pasiūlymų ir Trišalėje taryboje išdiskutuoto projekto. "Esame tikri, kad taip pat mano ir dauguma kritiškai mąstančios, pažangos siekiančios jaunosios kartos atstovų, kurių nuomonės toli gražu neatspindi profesinių sąjungų atstovai ir prie Vyriausybės rūmų pastarosiomis dienomis protestavusi grupelė", – buvo rašoma kreipimesi į Prezidentę.

"Jaunimo organizacijos, žiūrėdamos į DK, didžiąją dalį saugiklių mato kiek skirtingai, negu pabrėžė Prezidentė. Didinami įspėjamieji laikotarpiai, didinamos išmokos – visa tai suvokiama kaip pertekliniai ribojimai, kurie šiandien varžo jauno, globalaus žmogaus norą susitarti su darbdaviu. Jaunimo organizacijos akcentuoja priešingai – turėti laisvę, turėti galimybę susitarti su darbdaviu ir tai padaryti pagal DK sudarytas galimybes", – sakė L.Savickas.

Pašnekovo teigimu, pagrindinis akcentas – ne didinamos išeitinės pašalpos, o sudaromos galimybės lanksčiai susitarti. Jis atkreipė dėmesį, kad neteisinga būtų pritarti Prezidentės nuostatai didinti iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ribą, nuo kurios darbuotojui bus galima tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų: "Seimo priimtame įstatyme buvo numatyti du VDU, o Vyriausybės Seimui pateiktame projekte lankstesnių darbo sąlygų nuostata buvo taikytina visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio."

Jaunimo organizacijos prezidento manymu, D.Grybauskaitės pateiktos pataisos darbo santykius daro ne lankstesnius, o glaudesnius, kai kurios netgi griežtina santykius labiau, negu dabar numatyta galiojančiame įstatyme. "Būtų galima išskirti suminio darbo laiko skaičiavimo laikotarpį. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad maksimalus laikotarpis yra keturi mėnesiai, kaip ir numato ES direktyva. Seimas buvo numatęs tris mėnesius. Prezidentė siūlo laikotarpį mažinti iki vieno mėnesio, taigi net keturis karus sutrumpinant nuo dabar galiojančio", – vieną pavyzdžių, kuriuo lankstumo nesiekiama, pateikė L.Savickas.

"Trūko įsiklausymo į jaunimo balsą, kuris norėjo matyti ne stiprinamus suvaržymus ir didinamas apsaugas, o galimybę darbuotojui tartis tiesiogiai su darbdaviu ir tokiu būdu šiek tiek atpalaiduojant rankas tiek patiems jauniems žmonėms grįžus kurti naujas darbo vietas, tiek darbdaviams, kurie būtų skatinami kurti naujas darbo vietas", – reziumavo L.Savickas.

Sumažėtų galimybė derėtis

Eglės Radišauskienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės manymu, Seimo priimtas Darbo įstatymas buvo subalansuotas abiem pusėms – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Ar visiems Prezidentės pasiūlymams Seimas pritars, priklausys nuo politikų valios.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į vieną Prezidentės siūlymų, kuriuo darbuotojas gali individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų tik tada, kai jis gauna ne du, bet tris VDU.

"Ši nuostata Seimo komitete buvo derybinis objektas. Vyriausybė siūlė, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, Seimo komitete nutarta, kad tokią teisę suteikti reikia tik du VDU gaunantiems darbuotojams. Priežastis – šie asmenys turi daugiau derybinių galių. Pagal Seimo priimtą formulę apie 8,2 proc. darbuotojų tokią galią turėtų. Jei pritaikytume Prezidentės siūlomą formulę, tai būtų kalbama apie dar mažesnį darbuotojų kiekį – 3–4 proc. Taigi lankstumas pažabojamas", – teigė departamento direktorė.

E.Radišauskienės teigimu, Prezidentės siūlymas iš DK visiškai išbraukti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių nuostatą taip pat nepagrįstas. "Sutartys galėtų padėti tam tikroms žmonių grupėms papildomai užsidirbti. Įstatymas nenumato, kad sudaryti sutartį yra pareiga. Tai tiesiog galimybė. Pavyzdžiui, kodėl studentui nepradėjus dirbti, jei su darbdaviu būtų galima susitarti dėl neriboto laiko – dirbti padavėju ar panašiai", – sako E.Radišauskienė ir pabrėžia, kad šiandien Lietuvoje apie 8 tūkst. darbuotojų dirba ne visas aštuonias valandas. Tokius darbo santykius ir įtvirtintų nulinė sutartis.

Aptarti Prezidentės veto rytoj rengiamas šalies valdančiosios koalicijos susitikimas, o kitą savaitę numatoma šaukti neeilinę Seimo sesiją.