Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus

Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes

2023–2027 m. strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ pirmiausia turi skatinti vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus.

Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.

Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.

Kokios veiklos remiamos?

Sumanaus kaimo projektai, kaip kompleksiniai Strategijos elementai, gali apimti įvairias veiklas. Jais turi būti siekiama skatinti socialinę įtrauktį, ekonominę plėtrą, inovacijas žemės ūkyje, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę. Taip pat skatinama prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo galimybės ir kokybė.

Kaimo vietovių situacijos ir poreikiai labai įvairūs, todėl visi kaimai, kaimo bendruomenės ir vietos gyventojai gali būti savaip novatoriški, sumanūs ir remtis vietos pranašumais ir galimybėmis.

Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose ES šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau. „Sumanusis kaimas sukurtas Austrijoje, Stanz miestelyje. Projekto tikslas – socialinės inovacijos ir skaitmeninimas pereinamuoju laikotarpiu energetikos srityje. Estijos pavyzdys – transporto paslaugos pagal poreikį – tai išmanioji logistika, pritaikyta vaikų pomėgiams. Lenkijoje pagal projektą įrengta lietaus vandens filtravimo sistema“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.

Būtina paminėti, kad ši intervencinė priemonė nesusijusi tik skaitmeninimu ar informacinių technologijų diegimu. Visų pirma, bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į savo ateities kūrimą, įskaitant, jeigu prireikia, skaitmeninių technologijų panaudojimą.

Kokio dydžio paramą galima gauti?

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 eurų, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 eurų (...)

Paramą Strategijai įgyvendinti galės gauti VVG, jų fiziniai ir juridiniai partneriai – sumaniojo kaimo projektų vykdytojai. Prireikus projektų vykdytoju gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumaniųjų kaimų ir (ar) miestų srityse.

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 eurų, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 eurų, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 000 eurų.

Remiamam vienam sumaniojo kaimo projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 eurų.

Svarbiausia – integracija ir inovacijos

Sumaniojo kaimo strategijos bus atrenkamos pagal atrankos kriterijus. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys, pakomentavo vyriausioji specialistė J. Dokudovič.

„Vienas iš atrankos kriterijų, kuriam skiriami 25 balai, yra BŽŪP Strateginio plano 8 tikslo siekimas, t. y. Strategijos, kurios orientuotos į verslo iniciatyvas, kaimo gyventojų ir bendruomenių užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, taip pat Strategijos, kurios didina kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas ir viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimą. Šiuo kriterijumi siekiama, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus, spręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas. Nemažai balų skiriama partnerystei. Atitikus visus kriterijus, galima surinkti 30 balų. 10 balų skiriama, jei Strategija įgyvendinama ne mažiau kaip su trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais, pavyzdžiui, verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomene, ūkininkais. Mokslo institucijų dalyvavimas Strategijoje turi įveiklinti praktines, eksperimentines žinias, rasti praktinių sprendimo būdų lokalioms problemoms spręsti ir jas pritaikyti konkrečioje Strategijos ar projekto veikloje (pvz., kaip pritaikyti sumaniąją drėkinimo sistemą konkrečioje vietoje, įrengti vėjo elektrinių parką ir pan.). Taip pat 10 balų skiriama, jei Strategija bus įgyvendinama bendradarbiaujant VVG“, – sakė ŽŪM atstovė.

Ji pabrėžė, kad labai skatinama nauja iniciatyva – į Strategiją ir (arba) sumaniojo kaimo projektą pritraukti investuotoją, kuris galėtų investuoti ekonominiais ir (arba) intelektiniais ištekliais (t. y. piniginėmis lėšomis, pastatais, įrenginiais, transporto priemonėmis ir pan.) arba intelektiniu kapitalu.

Vertinant pateiktus projektus, būtų atsižvelgiama ir į dar keletą svarbių kriterijų: ar bent vienas projekto vykdytojas

100 proc. įgyvendina projektą aplinkosaugos srityje (pvz., žiedinės ekonomikos, klimato kaitos); ar bent vienas projekto vykdytojas yra jaunas žmogus iki 29 metų arba kuriamos paslaugos jaunimui; ar bent vieno projekto veiklomis bus kuriamos arba plėtojamos viešosios paslaugos.

„Svarbu, kad projektų veiklose turėtų būti integruoti sumanumo ir inovatyvumo elementai, o jų įgyvendinimo poreikis būtinai turi atitikti Strategijos teritorijos ir jos gyventojų poreikius“, – akcentavo J. Dokudovič. Norint sukurti sumanųjį kaimą, inicijuoti permainas savo gyvenamojoje vietovėje ir aktyviai jas įgyvendinti, vietos bendruomenės, gyventojai ir kiti gyvenimo kokybės kaime gerinimui prijaučiantys asmenys turi kreiptis į savo gyvenamai teritorijai atstovaujančią vietos veiklos grupę ir pradėti dialogą dėl bendrų veiksmų pokyčių.