Tyrimų instituto „Social Dynamic International“ partneris

Europos Komisijos (EK) trečiadienį pateikti pasiūlymai dėl visuotinio bankų priežiūros mechanizmo labai greitai sulaukė Vokietijos kritikos. Tai privertė EK pakeisti pasiūlyme išdėstytų bankų sąjungos kūrimo žingsnių eigą.

Vokietija pasipriešino siūlomai indėlių draudimo schemai visos Europos mastu. Pasak šalies atstovų, tai reikštų visišką finansinio suverenumo praradimą ir tai, kad Ispanijos bankų bankrotai būtų finansuojami iš vokiečių mokesčių mokėtojų kišenių. Iš dalies šis pareiškimas yra visiškai logiškas – Vokietija yra didžiausia Europos gelbėjimo paketų finansuotoja, o tai kelia pyktį drausmingai tautai, kuri pirmiausia reikalauja finansinės drausmės ir suvienodintų mokesčių bei socialinių reformų.

Praėjusių metų pradžioje Angelos Merkel ir Nicolas Sarkozy tandemas siūlė Europos socialinę reformą, kuria būtų suvienodintas pensinis amžius visoje Europoje. Šios reformos yra būtinos, jei Europos prievaizdai nori įtikinti Vokietijos mokesčių mokėtojus prisiimti riziką už pietines valstybes. Tačiau kairiųjų jėgų dominavimas Prancūzijoje pakeitė koordinuotų socialinių reformų kryptį ir Europa juda link dviejų lygių sąjungos – skolininkų ir kreditorių. Kredituojančios šalys reikalauja finansinės drausmės iš skolininkų, o skolininkai – Europos solidarumo.

Šioje vietoje vienintelė galimybė yra kompromisas – socialinės ir darbo reformos, suvienodinančios pensijų, pašalpų ir darbo politiką mainais už solidarius Europos integracijos sprendimus, leisiančius sumažinti Europos bankų riziką. Tačiau visos šios kalbos vėl eina į antrą planą, ir net EK pasiūlymas, kuris turėtų būti tik vienas iš kelių pagrindinių tolesnės integracijos sprendimų, sulaukė ne per daugiausia dėmesio. Visų akys – į pinigų spausdinimo mašinos paleidimą Europos centriniame banke.

Juk susitarimas yra paprastas ir visai logiškas: pirmiausia sutvarkome labdaros schemas ir priežiūros įstaigas, kad visos šalys prisiimtų vienodą atsakomybę ir įsipareigojimus savo šalies piliečiams; tuomet sukuriame saugumo buferį, užtikrinantį, kad vienos valiutos sąjunga yra stabili ir ispaniškas euras yra toks pat saugus kaip vokiškas; ir tik tuomet paleidžiame spausdinimo mašiną, kai yra apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigai užtikrinus, kad nebūtų brangaus kapitalo nutekėjimo į neapsaugotus bankus.