„Atliekama analizė, suinventorizuotas (kelių – BNS) tinklas, kokį turime. Artimiausią mėnesį Kelių direkcija pristatys ilgametį planą, kaip bus investuojama, kur ir kokie esminiai projektai, kuriuos reikia atlikti“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį kalbėjo Paulius Martinkus.

„Visiems klausimams išspręsti pinigų neužteks, todėl tiesiog prašymas yra atstuminio apmokestinimo,  kelių mokesčio, kelių rinkliavos, kad pagelbėtų finansuojant infrastruktūrą“, – pridūrė R. Martinkus.

Jis pabrėžė, kad žvyrkelių asfaltavimo planai įgyvendinti virš 90 proc., o jeigu viena įmonė nebūtų atsisakiusi įgyvendinti laimėtų projektų, įgyvendinimas siektų 100 proc. 

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas informavo, kad užpernai buvo asfaltuota 445 km. 2018 metų planas buvo 335 km, bet vėliau sumažintas iki 268 km. 

Seime skinasi kelią valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių siūlymas didinti finansavimą keliams, nuo 2020 metų jiems skiriant 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo. Be to, siūloma visus papildomus pinigus skirti žvyrkeliams, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkst. kilometrų, asfaltuoti: kitais metais – 2 proc. (maždaug 16 mln. eurų), o nuo 2021–ųjų – 4 proc. (32 mln. eurų) kuro akcizo.  Šias pataisas planuojama priimti dar pavasarį.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos kelių plėtrai ir priežiūrai 2019 metais iš valstybės biudžeto skirta 477,5 mln. eurų. 90 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, iš jų 80 mln. eurų – valstybinės reikšmės ir 10 mln. eurų – vietinės reikšmės.