Dešimtys milijonų naujų darbo vietų, dešimtimis milijardų eurų didesnis bendrasis vidaus produktas – tokie skaičiai pateikiami pristatant būsimą laisvos ES ir JAV prekybos sutarties naudą. Derybininkai nutyli daug detalių, Europoje keliančių nemenką susirūpinimą.

Pažadėjo dirbti skaidriai

Dalis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo su JAV, dar vadinamo laisvos prekybos sutartimi, dokumentų yra viešinami. Dar didesnio atvirumo siekimą Europos Komisija (EK) deklaravo praėjusių metų lapkritį, pranešusi, jog svarbu užtikrinti, kad plačioji visuomenė turėtų tikslią ir išsamią informaciją apie ES ketinimus derantis dėl susitarimo su JAV.

Su šia sritimi susiję dokumentai prieinami visiems Europos Parlamento (EP) nariams, o dokumentų su slaptumo žyma yra vis mažiau. Be to, nuo praėjusių metų gruodžio 1-osios EK įsipareigojo viešinti informaciją apie tai, kas susitinka su jos politiniais vadovais ir vyresniaisiais pareigūnais. Sausio 27 d. pradėjo veikti ES lobistų registro versija, kurioje turi registruotis tie, kurie nori pasisakyti per EP rengiamus klausymus ar susitikti su EK nariais ir kitais aukštais pareigūnais (visuotinė registracija kol kas nėra privaloma). "Nesudarykime įspūdžio, kad ką nors slepiame, dirbkime skaidriai ir paviešinkime susijusius dokumentus", – skelbė EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

Renka parašus prieš

EK šį mėnesį išplatino ir sukurtą žaismingą – matyt, plačiajai liaudžiai kuo suprantamesnį – leidinį, kuriame išvardijo dešimt populiariausių su laisvos prekybos su JAV sutartimi susijusių mitų ir jų paneigimų.

Pirmiausia baiminimasis, kad sutartis sumažins ES standartus, kuriais užtikrinama vartotojų ir aplinkos apsauga, neigiamas faktu, kad ES standartai nėra derybų objektas – jie visi bus išlaikyti. Tas pats, teigiama, galioja ir kalbant apie maisto saugą. Leidinyje neigiami įtarimai, kad ES šalių narių valdžios, pasirašius susitarimą, turės mažiau galių suvaldyti didžiųjų JAV įmonių bandymą daryti spaudimą, tvarkyti savo viešąsias paslaugas kaip norinčios išlaikyti kultūrinį identitetą, apsaugoti dirbančiųjų teises ir panašiai.
Be visų šių gerų norų deklaravimo – priešingos nuotaikos. Kol kas jokie tikinimai apie "plačiosios visuomenės tikslų ir išsamų informavimą" nepakeitė daugelio žaliųjų ir įvairių kitų judėjimų atstovų nuomonės, kad laisvos prekybos su JAV sutartis ES padarys daug žalos. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, organizuojamos protesto akcijos, renkami parašai peticijoms prieš derybų tęsimą.

"Mes pasisakome prieš TPIP, nes derybose yra keletas kritinių problemų, tokių kaip investuotojų bei valstybės ginčų reguliavimo mechanizmas ir bendradarbiavimo reguliavimo srityje taisyklės, keliančių grėsmę demokratijai ir teisės viršenybės principui. Mes siekiame, kad neskaidriose derybose nebūtų sumažinti darbuotojų apsaugos, socialiniai, aplinkosaugos, asmens duomenų apsaugos ir vartotojų apsaugos standartai bei nebūtų panaikintas valstybės reguliavimas komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, vandens tiekimo) ir kultūros vertybių srityse", – rašoma vienoje peticijų, už kurią renkami parašai Lietuvoje.

Kyla daug klausimų

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sakė, kad tiek apie ES bei Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą, dėl kurio sutarta dar praėjusį rugsėjį, tiek apie TPIP informacijos nepakanka. Esą tėra sakoma, kad bus naudos Europai, o kaip realios naudos gauti konkrečių šalių ūkininkams, nežinia, nes laukia tik daugiau konkurencijos ir dar daugiau sunkumų.

"Šiaurės Amerikos ir Europos sutarties ratifikavimas eina į pabaigą, bet kaip ji veiks bei kokią įtaką turės žemdirbiams, kokios naudos gaus būtent mūsų žemdirbiai – neaišku. Matome tik minusus, tačiau negalime daryti įtakos nei sutarties ratifikavimui, nei pakeitimui", – nerimavo A.Stančikas.

Pasak jo, sunku įsivaizduoti, kaip bus suderinti amerikietiški ir europiniai standartai maisto saugos, gamtos apsaugos, gyvūnų gerovės srityse, kurie ES yra daug griežtesni nei Amerikoje. "Be to, jie brangina produkciją. Jeigu tokie skirtumai išliks, mūsų ūkininkams su įvežtine produkcija konkuruoti bus per sunku. Jeigu, tarkime, prekybos tinkluose atsiras amerikietiška kiauliena ir ji bus pigesnė, suprantama, vartotojai rinksis ją. Mes draudžiame naudoti hormonus, nenaudojame geoinžinerijos, bioinžinerijos, o amerikiečiai naudoja. Anksčiau buvo reiškiama pozicija, kad Europa savo standartų ant šio aukuro neaukos. Tačiau šių metų pradžioje nuspręsta, kad tai, ar leisti, ar drausti auginti genetiškai modifikuotus organizmus, yra kiekvienos šalies narės apsisprendimas. Vadinasi, tas aukuras jau pradėjo rusenti, pradedama po truputį nusileisti. Taigi klausimų yra daug, o atsakymų – mažai", – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Informacijos stygius – įprastas

Lietuvos verslui būtų ne taip svarbu padidėsianti konkurencija laisvai prekiaujant su JAV, nes jis labiausiai nukenčia dėl sprendimų ir skiriamo mažo dėmesio žemesniam lygiui, mano Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška.

"Pas mus mažai nedidelių bendrovių, vykdančių didelę tarptautinę prekybą, todėl tokia sutartis nebūtų labai aktuali. Vidaus rinkoje pas mus dar gana stipriai vyksta tiesioginis ir netiesioginis verslo reguliavimas, tad visus pokyčius pajustų ne tik mūsų įmonės, bet ir tos, kurios mėgintų ateiti į mūsų rinką. Be to, mūsų rinka nėra tokia patraukli, kaip norime įsivaizduoti. Mums Vakarų rinka yra patrauklesnė nei Vakarams – mūsiškė. Esame labai maža, vartotojišku požiūriu nedėkinga rinka, o mūsų eksportuotojams Vakarai yra įdomūs, tik nežinia, ar ten konkuruoti pajėgs", – tai, kad Amerikos verslas tikriausiai neskubės į Lietuvą, prognozavo A.Mileška.

Apskritai, pašnekovo teigimu, dėl informacijos stokos šių derybų ir transatlantinės prekybos sutarties detalių atvejo, deja, nereikėtų išskirti iš bendro konteksto: "Informacijos stygius yra dažnai juntamas priimant verslui svarbius sprendimus."

Mažesnės kainos, daugiau verslumo?

EP narys Petras Auštrevičius pripažino: ES derybos su JAV yra intensyvus bei daug pastangų reikalaujantis procesas ir dar daug klausimų yra neatsakyti. "Nors ES komisarė prekybai Cecilia Malmström neseniai tvirtino, kad pažanga po aštuntojo derybų proceso rato, vykusio vasarį, buvo padaryta, vis dar lieka daug neišspręstų klausimų", – savo publikacijoje tinklapyje austrevicius.lt teigė politikas.

P.Auštrevičius tiki susitarimo nauda Bendrijai. Tai, jo nuomone, būtų gaivaus oro gūsis vis dar neįsibėgėjančiai ES ekonomikai – transatlantinis susitarimas garantuotų daugiau investicijų, tai kartu reikštų daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. "Apskaičiuota, kad sėkmingai įgyvendinant ES ir JAV partnerystę per dešimtmetį būtų sukurta 130 mln. naujų darbo vietų. Sumažinti tarifai padidintų eksporto ir importo srautus, kartu ir rinkos konkurencingumą. Tai europiečiams leistų tikėtis, kad atpigs kasdienės prekės ir paslaugos. Bendradarbiavimas verslo reguliavimo ir taisyklių sektoriuje užtikrintų perteklinės biurokratijos mažinimą. Galėtume panaikinti dvigubą kontrolę, pagreitinti informacijos kaitą abiejose Atlanto pusėse. Tai atrištų rankas smulkiajam ir vidutiniam verslui", – vardijo P.Auštrevičius.

Pasak europalamentaro, geopolitiniu atžvilgiu TPIP susitarimas sustiprintų bendrą Vakarų poziciją, o didesnės investicijos iš JAV, ypač bendradarbiavimas energetikos srityje, mažintų priklausomybę nuo Rusijos dujų.

"Lietuvos ekonomikai tai bus neabejotinai teigiamas impulsas, be to, mūsų šalis sustiprės geopolitiškai", – savo tinklaraštyje teigė P.Auštrevičius.