– Kaip vertinate? Ar tokie buvo lūkesčiai, ar visi buvo išpildyti?

– Lūkesčių gali būti įvairių. Jie visada didesni nei galimybės. Tačiau vertiname tikrai pozityviai. Krintant kainoms, be abejo, tikėtina, kad galbūt net neteks pasinaudoti paramos schemomis. Iš principo tai sąžininga, tai dalijimasis per pusę. Mes, pramonininkai, ne vieną kartą tai ir siūlėme. Aišku, lubos, žiūrint į kitas šalis, galėtų būti mažesnės. Tačiau suprantame valstybės galimybes. Tikimės, kad žiema bus šilta. Ateityje, jei labai pablogės įmonių finansinė situacija, dar būtų galima svartyti skirstomąjį mokestį, bet kol kas mes tikrai apie tai net nesvarstome. Pasinaudokime šiomis priemonėmis, pažiūrėkime, kokia žiemą bus elektros kaina. Gamybinėms įmonėms tai vienu ar kitu atveju yra paspirtis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia šiuo metu situacija, kalbant apie verslą, kuriam jūs atstovaujate?

– Rugsėjo mėnesį buvo aštuoniolika įmonių, kurios susidūrė su sunkia finansine situacija. Dabar situacija taisosi. Tikimės, kad tai įgijo negrįžtamą poveikį. Matome didelį skaičių užsakymų iš pagrindinės eksporto rinkos – Vokietijos. Per pastarąsias dvi savaites sukrito ir automobilių pramonės, metalo apdirbimo segmente daug užsakymų. Tai, matyt, susiję su 200 mlrd. eurų, kuriuos vyriausybė siekia skirti savo verslo kompensavimui dėl energijos išteklių kainų brangimo, tie pinigai ateina ir pas mus. Kol kas dramos nėra, situacija truputį geresnė nei prieš mėnesį. Pažiūrėjus į Baltijos šalių pramonę, šiandien esame lyderiai, kurie per pandemiją užaugino per 30 proc. savo eksporto. Situacija stabili.

– Ką daro verslas, ar keičiasi planai?

– Buvo šokas dėl elektros kainos. Kai ji užaugo dešimtimis eurų ir neapsimokėjo nieko gaminti. Ačiū Dievui, daugiau tokių šokų nėra. Mūsų reikalas stabilizuoti. Daugelis įmonių įdiegė laipsnišką balansavimą viduje be jokių valstybių susitarimų ir pan., kaip balansuoti rinką ir operatoriai balansuoja kiekvieną gamyklą pasileidžiant, kad nebūtų kainų šuolių, būtų galima išniveliuoti. Yra įdiegtos e.sistemos 60 didesnių gamyklų Lietuvoje. Tai leidžia subalansuoti mūsų elektros poreikį. Tai duoda poveikį. Kalbant apie žmones, dabar yra laisvų 10 tūkst. darbo vietų. Ateinančius du tris mėnesius esame gana ramūs, kaip bus po Naujųjų sudėtinga spręsti. Tačiau poveikio žmonių atleidimams nėra, nes šis mėnesis per penkiolika metų yra mažiausias ne darbo mėnuo. Trūksta darbuotojų ir norime turėti lanksčią migracijos sistemą, kad įsuktas pramonės variklis ir toliau važiuotų. Jei bus žmonių, prariedėsime visus galimus nenuoseklumus, kurie kilę dėl karo ir pandemijos. Kitais metais, gal pagerėjus situacijai dėl Ukrainos, tikėtina, kad bus atsigavimas. Tai galimybė Lietuvai, jei gerai investuosime, surinksime užsakymų iš kitų ES šalių, bus didesnis eksportas.