Šalių ministrai antradienį Vilniuje pasirašė bendrą pareiškimą, jog Baltijos šalys turi kartu derėtis dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) finansavimo ir papildomų lėšų šaltinių, kad linijos statybos vyktų greičiau.

Ministro Eugenijaus Sabučio teigimu, projektui reikės tolesnio ES finansavimo ir po 2027 metų, kai pasibaigs dabartinė ES investicijų programa.

„Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai yra itin reikšmingi Baltijos regiono susisiekimui, ekonominei plėtrai ir, kas svarbiausia, saugumui. Todėl ypač svarbu dirbti kartu siekiant, kad šis projektas būtų užbaigtas jau 2030 metais“, – pranešime sakė E. Sabutis.

BNS rašė, jog E. Sabutis anksčiau teigė, jog projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo ES finansavimo.

Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

„LTG Infra“ duomenimis, Lietuva „Rail Baltica“ projektui iki šiol yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų finansavimą, iš kurio jau  panaudota 289,6 mln. eurų (250,5 mln. eurų – statybos darbams).

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. eurų.

Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

Linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.