Sudarytos teisinės sąlygos

Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Pasak Energetikos ministerijos specialistų, jūros vėjo parkas užtikrintų 2,5–3 TWh gamybą per metus (Lietuvos dabartinis metinis poreikis yra apie 11 TWh).

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas skelbė, kad Lietuvos vėjo jėgainių parkai pernai pagamino daugiausiai elektros per visą šalies vėjo energetikos istoriją – rekordinę gamybą lėmė oro sąlygos ir tobulėjančios technologijos.

70,2 proc. – tiek elektros energijos užtikrinti Lietuvos poreikiams buvo importuota 2019 m.

„Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Sprendimas reikalingas sudaryti teisines sąlygas vykdyti planavimo procedūras. Siūloma nustatyti, kad tikslinga, – pabrėžčiau, tikslinga, – būtų organizuoti konkursus jūrinio vėjo iki 700 MW galios elektrinėms iki 2030 m., taip pat apibrėžiamos vietos, kuriose tai daryti būtų ekonomiškai ir socioekonomiškai naudingiausia. Nutarimas būtinas, kad būtų galima vystyti jūrinio vėjo plėtrą Lietuvoje.“

Numatyta, kad elektrinių parko įrengtoji galia siektų 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 2,5–3 TWh elektros energijos per metus – tai yra 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Energetikos ministerijai pavesta parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms ir jų prijungimo prie elektros tinklų schemas ir šios paramos schemos suderinimą su Europos Komisija. Taip pat pasiūlyta „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus numatomų elektrinių prijungimui prie tinklų.

„Kadangi šiuo sprendimu yra numatomos konkrečios vietos, dabar bus galima pradėti planavimo procedūras, poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kadangi šios procedūros trunka apie porą metų, tai formaliai su šiomis vietomis susijusios nuostatos įsigaliotų nuo 2023 m. vasario 1 d.“, – aiškino Ž.Vaičiūnas.

Vyriausybė pritarė ir vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai. Joje nurodoma, kad elektrinių statyba vyktų 2023–2028 m., o elektros gamyba prasidėtų 2028 m.

Poilsiautojai nematys

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas pernai Energetikos ministerijai pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl teritorijų vėjo elektrinių plėtrai. Studija tapo pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.

Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologines sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą, biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.

Įvertinus šią informaciją bei nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – apie 29 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami nuo 2023 m. vasario.

„Šioje teritorijoje gali būti vystomas vėjo elektrinių parkas, kuris pagamintų beveik ketvirtadalį Lietuvos elektros energijos poreikio, toks projektas pritrauktų daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. Tai yra 30 km nuo kranto, iš Palangos vėjo elektrinių nesimatytų. Arčiausias uostas šio parko aptarnavimui yra Klaipėdos uostas – 40 km nuo teritorijos“, – teigia energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.

Pasak jo, Energetikos ministerija pateiks įstatymų pakeitimus iki liepos 1 d. ir tikimasi, kad jie Seime bus priimti spalį.

„Pirmoji kilovatvalandė būtent vėjo elektrinių parke jūroje gali būti pagaminta jau 2028 m. Svarbus klausimas – įtaka vartotojams. Matome, kad poveikis tarifui nelabai didelis, palyginti su naudomis, kokias sukuria projektas. Poveikis tarifui yra iki 1,5 proc. galutinės elektros kainos padidėjimo“, – sakė viceministras.

Pasaulinės tendencijos

Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) teigia, kad pastaraisiais metais kone visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, įsibėgėjusi energetikos sektoriaus transformacija neišvengiamai keičia ir kitas sritis, netgi tokias kaip finansai. Reikšmingos įtakos vykstantiems procesams turi kintantis vartotojų požiūris, o čia itin išsiskiria jaunoji karta ir jos švarios energetikos plėtros palaikymas.

„2019-aisiais Švedijos elektroninių finansinių technologijų kompanija „Doconomy“ pristatė kredito kortelę, apribojančią išlaidavimą tuomet, kai vartotojas išnaudoja ne finansinį, o anglies dvideginio limitą, – savo paskelbtame komentare aiškino LVEA direktorius Aistis Radavičius. – Kitaip tariant, kortelė seka kiekvieno pirkinio paliekamą anglies dvideginio pėdsaką ir nustoja veikti, kai pasiekiama numatyta mėnesio riba. Ji apskaičiuojama pagal Jungtinių Tautų iškeltus anglies dvideginio mažinimo tikslus iki 2030-ųjų.“

Pasak LVEA, nors ilgą laiką buvo tvirtinama, kad vartotojai neteikia pirmenybės tvariai pagamintiems produktams, dabar įvairūs tyrimai ima rodyti priešingus rezultatus. Ši tendencija jau pastebima ir Lietuvoje. Kaip rodo gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, net 57,4 proc. gyventojų iš dalies arba labai svarbu, kad verslo įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Čia itin smarkiai išsiskiria jauniausia tyrime dalyvavusių gyventojų grupė – net trys ketvirtadaliai 18–29 metų amžiaus gyventojų tikina, kad jiems iš dalies arba labai svarbu, jog verslo įmonės rinktųsi švarią elektrą.

Būtent šios amžiaus grupės gyventojai didžiausią palaikymą atsinaujinančiai energetikai demonstruoja kalbėdami ir apie kitus aspektus. Pavyzdžiui, net 81,8 proc. jų pritaria vėjo energetikos, didžiausio šalyje elektros šaltinio, plėtrai. Tarp nuomonės tyrime dalyvavusių moksleivių ir studentų pritariančiųjų dalis siekia 91,7 proc.

„Pastaraisiais metais stebime nuosekliai vykstančią Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Šaliai siekiant ambicingo tikslo – naudoti tik švarią elektros energiją – labai svarbus tiek valstybės institucijų, tiek verslo įmonių, tiek ir gyventojų indėlis. Viešojoje erdvėje vis dažniau aptariami ir vis daugiau dėmesio sulaukia atsinaujinančios energetikos, aplinkos tausojimo, klimato kaitos klausimai. Visa tai atspindi ir nuomonės tyrimo metu gauti duomenys – augant gyventojų susidomėjimui šiomis temomis, auga ir lūkesčiai bei reikalavimai verslo įmonėms, kurių paslaugas ar prekes jie perka“, – tyrimo rezultatus komentavo A.Radavičius.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Atliekant apklausą buvo apklausta tūkstantis 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

Viską pasigaminsime patys

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 534 MW.

Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2019 m. pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 11,2 proc. šalyje suvartotos elektros.

Apie 70 proc. elektros energijos dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos duomenimis, ateityje turėtų visą ją pasigaminti pati. Naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad šiemet elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35 proc. reikiamos energijos, 2030 m. – 70 proc., o 2050 m. – 100 proc.

Pasak Statistikos departamento, Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos. Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai padidėjo 1,7 proc. iki 75,8 proc. ir vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, kuris 2018 m. buvo 55,7 proc.