Lietuvoje net kas trečias pirkėjas teigia neperkantis paruošto maisto (35 proc.) bei užkandžių (33 proc.), kai pasaulyje paruošto maisto neperka vidutiniškai apie 16 proc. pirkėjų, traškučių ir kitų užkandžių – 9 proc.

Tokius duomenis atskleidė didžiųjų prekybos tinklų pardavimus stebinti rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, 2015 metų pabaigoje atlikusi pasaulinį pirkėjų įpročių tyrimą ir klaususi vartotojų nuomonės apie atskiras prekių kategorijas.

Paruošto maisto teigia neperkantys 29 proc. Latvijos prekybos centrų pirkėjų, didesnę toleranciją šiai prekių grupei demonstruoja Estija (17 proc.). Traškučių ir užkandžių neperkančių prekybos centrų klientų dalis Latvijoje ir Estijoje yra mažesnė negu Lietuvoje – po 28 proc., tačiau vistiek tris kartus viršija pasaulio vidurkį.

Tyrimas parodė, kad senas kulinarines tradicijas puoselėjančiose šalyse – Izraelyje, Italijoje, Graikijoje paruoštas maistas nevilioja 40-50 proc. pirkėjų. Absoliuti Europos rekordininkė yra kainoms jautri Čekija – čia kulinarinių gaminių neperka net 56 proc. prekybos centrų klientų.

Pirkėjų pasitikėjimo indekso duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį net ketvirtadalis Lietuvos pirkėjų didžiausiu savo rūpesčiu nurodė sveikatą. Kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas atidžiai skaito maisto produktų etiketes, o kas trečias bent užmeta į jas akį.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos prekybos centrų pirkėjų tradicinis prekių krepšelis yra duona, pienas ir jo gaminiai. Pieno, varškės, sūrio, jogurtų teigia neperkantys 2 proc. šalies pirkėjų, duonos – 3 proc. ir visiškai atitinka  pasaulio tendencijas.

Visiška priešingybė Europai yra greitojo maisto kultūrą išvysčiusi Azija, nes Kinijoje, Indonezijoje bei Tailande paruošto maisto neperka vos po kelis procentus pirkėjų, kaip ir traškučių bei užkandžių.