Pereiti į pagrindinį turinį

Švininė palūkanų našta

2009-02-27 09:00
Švininė palūkanų našta
Švininė palūkanų našta / Redakcijos archyvo nuotr. Lietuvos bankų asociacijos vadovas S.Kropas įsitikinęs, kad paskolų našta palengvėtų tik sumažėjus šalies rizikai.

Šiuo metu skolintis nacionaline šalies valiuta ir brangu, ir sunku. Tačiau komerciniai bankai nelinkę prisiimti kaltės dėl kosminių palūkanų, kurių net minimalus pokytis aukštyn jiems uždirba milijonus.

Per mėnesį solidus minusas

Paskolų litais palūkanos vis dar kelis kartus viršija palūkanų eurais ribas. Tiesa, šių metų pradžioje VILIBOR, tarpbankinių palūkanų litais normų, pūtimąsis buvo pristabdytas.

Dar sausio 8-ąją VILIBOR (6 mėn.) siekė 10,03 proc., o kitą dieną palūkanos nukrito 1,30 proc., iki 8,70 proc. Skolinimosi kaina sumažėjo vos tik Lietuvos bankas iš bankų sąrašo, pagal kurį sudaromos VILIBOR, išbraukė "Nordea Bank" Lietuvos skyrių, nurodžiusį gana aukštas tarpbankinių paskolų palūkanas, nors tokių niekam neteikė.

Finansų maklerio įmonės "Orion Securities" kapitalo rinkų strategijos vadovas Aurelijus Burda, paprašytas dienraščio, apytiksliai paskaičiavo, kiek bankai prarado pajamų VILIBOR staiga sumažėjus 1,3 proc. Statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje išduota paskolų už 71,4 mlrd. litų, 65 proc. jų išduota eurais, likusi dalis – litais. Taigi VILIBOR sumažėjus kiek daugiau nei procentu, visas šalies bankų sektorius per metus netektų apie 300 mln. litų potencialių palūkanų pajamų. Vien per gruodį, kai VILIBOR siekė apie 10 proc. ir sausio 9-ąją nukrito iki 8,7 proc., klientai hipotetiškai bankams permokėjo apie 25 mln. litų.

"Galima sakyti, kad tie gyventojai ir įmonės, kuriems palūkanos buvo perskaičiuotos iki sausio 9-osios, ir dabar bankams moka pernelyg dideles palūkanas. Ir mokės jas tol, kol palūkanos bus vėl perskaičiuotos", – pripažino A.Burda.

Rodiklis netobulas, bet...

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas pripažino, kad tarpbankinių rinkos palūkanų VILIBOR rodiklis nebėra visai tikslus pinigų kainos atspindys. Pagrindinė priežastis, kodėl VILIBOR nustatymo būdas neefektyvus, yra nedidelis realiai sudaromų tarpbankinės rinkos sandorių skaičius.

"Panaši problema buvo kilusi ir Londono tarpbankinėje biržoje, kurios LIBOR indeksas taip pat neatspindėjo tikros padėties, nes buvo skaičiuojamas pagal nevykstančius sandorius. Europoje kilo nemažas triukšmas ir palūkanų normos buvo sumažintos", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė S.Kropas.

Jis užsiminė, kad anksčiau yra buvę minčių, jog reikėtų keisti VILIBOR skaičiavimo tvarką arba pasirinkti kokį nors kitą rodiklį pinigų rinkos kainai nustatyti, tačiau realių sprendimų nebuvo priimta.

"Sutinku, kad ir procento VILIBOR skirtumas yra labai daug. Tai reikšminga suma. Tačiau yra problema, kaip apskaičiuoti ir nustatyti tą indeksą. Mes su malonumu ieškotume realesnę pinigų kainą atspindinčio indekso. Bet, deja, tokio indekso niekas neišrado. Galbūt VILIBOR svyravimai nelabai pagrįsti ir yra labiau techniniai, bet pinigų kainos lygis matyti iš kitų instrumentų ir rizikos vertinimų", – kalbėjo LBA vadovas.

Palūkanas diktuoja rizika

Pagrindinė, anot S.Kropo, nemažėjančios skolinimosi naštos priežastis – padidėjusi tiek Lietuvos, tiek viso Vidurio ir Rytų Europos regiono rizika.

"Šiuo metų finansų rinkose įtampa didėja, mažėja tolerantiškumas rizikai ir palūkanos kyla. Ir visiškai neteisūs tie, kurie teigia, kad pinigų kaina didėja dėl to, jog to nori bankai. Jie yra tik tarpininkai – surenka pinigus ir juos perskolina kitiems. Paskolų palūkanų esmė yra šalies rizika – kol ji nemažės, nemažės ir palūkanos, – tvirtino S.Kropas.

Paskolų palūkanos susideda iš trijų dalių: šalies rizikos, bankų maržos ir kredito rizikos. Pasikeitus sąlygoms rinkose, labai smarkiai padidėjus rizikai, natūralu, kad keičiasi ir palūkanos. S.Kropo teigimu, mažiausiai augo bankų marža, kitos dvi palūkanų sudedamosios dalys padidėjo labiau.

Taigi siekdama sumažinti skolinimosi litais palūkanas Lietuva visų pirma turi siekti sumažinti šalies riziką priėmusi visas ūkiui gaivinti reikiamas priemones bei įstatymus ir stengdamasi nedidinti rizikos neapgalvotais veiksmais ar kalbomis. Tačiau dėl to Lietuvai reiktų mažiau sukti galvą, jeigu šalis būtų įsivedusi eurą, – tuomet skolinimosi sąlygos būtų visiškai kitokios.

"Dabar išaugo ir Italijos, ir Graikijos, ir Airijos skolinimosi rizika, bet euras veikia kaip stabilizuojantis elementas, nes bankai gali pasiskolinti pigiau iš Europos centrinio banko. Euras yra makroekonominio stabilumo inkaras", – neabejojo S.Kropas.

Litas jau nuvertėjęs

A.Burda įsitikinęs, kad dabar VILIBOR ir EURIBOR skirtumas neišvengiamas – jį nulemia prastesnės nei euro zonos Lietuvos ekonomikos perspektyvos ir įtraukiama devalvacijos rizika.

"Vyriausybė ėmėsi griežtų ir nepopuliarių priemonių šiai rizikai sumažinti ir todėl VILIBOR šiek tiek sumažėjo. Manau, šis skirtumas turėtų mažėti, o kartu ir lito devalvavimo tikimybė. Tačiau vertinant fundamentaliai lito ir euro palūkanų skirtumas gali būti net didesnis, nes nuo pat 2004-ųjų, kai litas buvo susietas su euru, Lietuvoje akumuliuota infliacija yra didesnė nei euro zonos šalyse. Taigi mūsų nacionalinė valiuta jau nuvertėjusi euro atžvilgiu. O būtent pinigų rinkoje šie skirtumai anksčiau ar vėliau išsilygina", – aiškino analitikas.

Vis dėlto A.Burda abejojo, ar šalies finansų sistemos vadovai ryžtųsi keisti VILIBOR skaičiavimo tvarką, kad šios palūkanos būtų mažesnės: "Rezultatas, ko gera, būtų tas pats ir pigūs pinigai tarpbankinėje rinkoje veikiausiai nepasiektų naujų potencialių paskolų gavėjų, nes paprasčiausiai bankai nusistatytų didesnes maržas motyvuodami didele rizika. Kita vertus, smarkiai padidėjęs pigių pinigų kiekis persimestų į infliaciją ir smarkiai padidintų devalvacijos tikimybę. Norint išvengti devalvacijos Lietuvos ekonomika turėtų žengti į defliacijos zoną, kad ir kaip skausminga tai būtų."

Padidėjo atsargumas

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška dienraščiui perdavė tokius centrinio banko specialistų komentarus: "Lietuvos bankas skaičiuoja VILIBOR indeksą pagal bankų skelbiamas kotiruotes. Tokiu pačiu metodu skaičiuojami ir kitų šalių atitinkami indeksai. Daugelyje šalių šiuos indeksus skaičiuoja bankų asociacijos, o ne centriniai bankai. Nei Lietuvos bankas, nei kiti centriniai bankai tiesiogiai neveikia ir nesiekia veikti šių indeksų. Kotiruotės parodo bankų ketinimą skolinti kitiems bankams. Kilus neramumams pasaulinėse finansų rinkose, išaugo bankų atsargumas ir sugriežtėjo skolinimo politika. Valstybės finansų stabilumas (apdairi biudžeto politika), tolesnis fiksuoto lito kurso išlaikymas ir ūkio konkurencingumą didinančios reformos yra esminiai veiksniai, kurie per tam tikrą laiką padės stabilizuoti ir sumažinti dabartinę įtampą Lietuvos finansų rinkoje ir vieną jos išraiškų – VILIBOR ir EURIBOR skirtumą – bei sustiprins ūkio galimybes atsigauti."

Lietuvos bankas akcentuoja, kad dirbtinis VILIBOR kėlimas siekiant pasipinigauti atsisuktų prieš pačius bankus, nes išaugtų blogų paskolų kiekis ir pablogėtų bankų būklė.


Faktai

VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate – angl.) – vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) skolinti lėšų litais kitiems bankams.

Skaičiuojamos ir skelbiamos 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų VILIBOR.

Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas sudaro ne mažiau kaip penkių bankų, pagal kurių palūkanų normas apskaičiuojamos VILIBOR, sąrašą. Šie bankai turi atlikti operacijas tarpbankinėje indėlių bei paskolų rinkoje ir būti didžiausi jos dalyviai.

Kiekvieno termino VILIBOR apskaičiuojamos atmetus didžiausią ir mažiausią užfiksuotas palūkanų normas, o iš likusių apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

Šiuo metu VILIBOR apskaičiuojamos pagal "Hansabanko", banko "DnB Nord", SEB banko, "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus, "Danske Bank" Lietuvos filialo palūkanų normas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų