Antrajai koronaviruso pandemijos bangai privertus valstybes ilgiau taikyti ekonomikos ir gyventojų mobilumo apribojimus, „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 2,7 proc.

Kitiems metams jie prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 proc.

Nurodoma, kad „Swedbank“ ekonomistai, rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį − dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.

Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys tai, kad vis didesnė visuomenės dalis turės imunitetą, įgytą tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus, tačiau svarbūs ir sezoniniai veiksniai – kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.

„Pagrindinės priežastys yra tebesitęsianti pandemija ir, nepaisant to, kad matome progresą suvaldant pandemiją, bet suvaržyti sektoriai – apgyvendinimo, maitinimo – negali tikėtis, kad pirmojo ar antrojo ketvirčių pabaigoje jau suklestės. Kažkoks progresas įmanomas antrą pusmetį, kai didelė dalis visuomenės bus paskiepyta, kai galima tikėtis didesnių atvystančių turistų srautų. Iš esmės visos prognozės mažinimas susijęs su tuo, kad iš šių metų prarandame bent vieną du mėnesius ekonomikos augimo, susijusio su šia antrąja pandemijos banga“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Per antrąjį metų pusmetį ir 2022 metais tikėtinas jau gana spartus visų sektorių augimas, tą paskatins ir Europos Komisijos parama, ir sparčiai atsigaunantis turizmas“, – pridūrė ekonomistas.

Pasak jo, nepaisant antrosios pandemijos bangos, metų sandūroje gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo.

„Pasitikėjimo rodiklis tik šiek tik sumažėjo rudenį, gruodį šiek tiek padidėjo. Taip, kaip gyventojai vertina asmenines, šalies perspektyvas finansines, metų pabaigoje buvo aukščiau istorinio vidurkio. Baimių dėl ateities buvo labai mažai“, – žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Kalbėdamas apie mažmeninės prekybos apimtis, ekonomistas sakė, kad ji kiek atslūgo praėjus šventiniam laikotarpiui, tačiau vis tiek išliko tik keliais procentais mažesnė nei prieš metus.

Tokias tendencijas, anot N. Mačiulio, lėmė ir galimybės apsipirkti internetu.

„Mažmeninė prekyba paštu ir internetu per 2020 metus išaugo daugiau nei 60 proc. Buvo perkama daug daugiau prekių ir mažiau paslaugų – galimybės lankytis restoranuose, laisvalaikio ir pramogų zonose, keliauti buvo apribotos, tie pinigai arba atsidūrė santaupose, arba buvo nukreipti į prekių pirkimą, arba trečia kryptis – į būsto įsigijimą“, – sakė ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių – 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, mokesčių mokėjimo atostogos.

Tuo metu struktūrinio nedarbo problema, anot jo, neišnyks nei šiais, nei kitais metais.

„Kai kuriuose sektoriuose darbuotojų trūks, bet tie, kas prarado darbą maitinimo, apgyvendinimo sektoriuje, nebūtinai grįš į savo darbovietes, o jų perkvalifikavimas tampa vis svarbesne užduotimi žiūrint į ateitį“, – sakė N. Mačiulis.

Tuo metu vidutinis atlyginimų augimas šiemet, prognozuojama, sieks 5 proc.

„Prognozuojame, kad šiemet augimas sieks 5 proc., tai susijęs su lėtesniu minimalaus mėnesio atlyginimo augimu ir kad labiausiai pažeisti sektoriai neskubės didinti atlyginimų, ir ten galimybių tiek neatsiras“, – sakė ekonomistas.

Tuo metu infliacija, ekonomistu teigiamu, praeitais metais buvo itin žema, šiemet prognozuojama, kad ji padidės iki 2 proc., 2022 metais – iki 3,3 proc.

„Didesnės infliacijos rizika nubraukiama į šoną ir vertinama kaip nedidelė. Bet yra nemaža veiksnių grupė, kuri gali paskatinti infliacijos augimą“, – sakė N. Mačiulis.

„Trumpuoju laikotarpiu jau dabar matome žaliavų kainų šuolį, nafta bus maždaug penktadaliu brangesnė nei buvo prieš metus. Nors tolesnių brangimo perspektyvų nėra, bet nebus ji tokia pigi kaip buvo per praėjusius metus. Kas šiek tiek nustebino – daugelis kitų pramoninių žaliavų labai pabrango ir iki gerokai aukštesnio lygio nei prieš pandemiją: tai ir varis, geležis, kiti metalai. Reikia stebėti ir kas vyksta Kinijoje – žiūrint į Kinijos žaliavų kainų indeksą, (...) matome, kad šuolis jau praėjusių metų pabaigoje buvo aukščiausias per pastaruosius 3–4 metus“, – teigė N. Mačiulis.