Anot Tado Povilausko, labiausiai tikėtini mokesčių pokyčiai, kurių žada imtis naujoji socialdemokratų ir koalicijos partnerių Vyriausybė, yra progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas, didesni turto mokesčiai, kai kurių lengvatų atsisakymas.

„Vyriausybė jau turėtų ruoštis, kaip po 2027 metų išvengti neigiamos įtakos ekonomikai dėl stipriai sumažėsiančių Europos Sąjungos pinigų“, – antradienį naujausios SEB ekonomikos apžvalgos pristatyme sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas pridūrė, kad kai kurie pokyčiai gali būti sunkiau įgyvendinami nei atrodo.

„Žiūrint papunkčiui (į socialdemokratų rinkimų programą – BNS), tai progresyvesnis pajamų apmokestinimas, tiktai klausimas, kiek tai praktiškai padaroma lengvai, nes kas dabar yra kalbama, tai sujungti visas pajamas – tiek darbo pajamas, tiek kapitalo pajamas, pajamas iš turto, jas agreguoti ir įdėti kelis mokestinius tarifus. Skamba gal gražiai teorijoje, bet praktiškai turbūt tai yra siaubas Mokesčių inspekcijai, kaip tą administruoti“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas maisto produktams yra mažai tikėtinas.

„Yra galbūt noras mažinti PVM tarifą maistui, bet ką aš girdėjau, kad tai labiau yra diskusija, nes vėlgi, tai yra labai brangus elementas, atsižvelgiant į tai, kiek reikės pinigų krašto apsaugai ir kitiems, manau, kad tiesiog neatras jie kitų šaltinių ir čia labiau bus diskusijos, kurios ir pasibaigs diskusijomis“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, labiausiai tikėtini pokyčiai – didinti nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius.

Labiausiai tikėtini pokyčiai – didinti nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius.

„Kur gali būti (pakeitimai – BNS), tai nekilnojamojo turto apmokestinimo pokyčiai, bet turbūt ne tas variantas, kuris buvo siūlytas dabartinės valdžios nueinančios, kad apmokestinti atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal medianą savivaldybėse. Turbūt labiau bus tiesiog tobulinamas dabartinis apmokestinimas mažinant tą kartelę, kur dabar yra apie 120 tūkst. eurų vienam asmeniui“, – svarstė ekonomistas.

„Galbūt gali būti ir einama prie didesnio pelno apmokestinimo“, – pabrėžė T. Povilauskas.

Be to, jis pabrėžė, kad nuo kitų metų šoktels degalų kaina – benzinas brangs 5,7 cento už litrą, o dyzelinas – 13,3 cento. 

„Nuo sausio pirmos pabrangs degalai dėl akcizų ir CO2 dedamosios padidinimo. (...) Galvos skausmas bus ir dabartinei valdžiai, kaip tą paaiškinti. Bet gerai tas, kad tos degalų kainos, jos istoriškai yra pakankamai mažos, tai bent jau laiko prasme nėra labai tai sudėtinga“, – teigė T. Povilauskas.

T. Povilausko teigimu, naujai Vyriausybei šiemet pristigs laiko esminiams biudžeto pakeitimams.

„Kadenciją baigianti Vyriausybė pateikė biudžeto projektą, kuriame numatomas 3 proc. deficitas 2025 metais, o tai rodo ekspansinę fiskalinę politiką. Labiausiai išlaidos didės socialinėms išmokoms, viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui ir gynybai“, – sakė analitikas.

Jis pabrėžė, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais augs, tačiau ne tiek, kiek išlaidos.

„Kadangi yra akcizų padidinimas, yra pelno mokesčio padidinimas, tai valdžia prognozuoja šiek tiek didesnį negu 6 proc. pajamų augimą, bet vėlgi, žiūrint į tai, kas prognozuojama, tai kažkokio nerimo nekelia“, – sakė T. Povilauskas.

„Žiūrint iš pajamų pusės, viskas atrodo logiška. Kur turim tą skatinimą, tai turim iš išlaidų pusės, kurios kitais metais didėja 3 milijardais eurų ir didžioji dalis tų lėšų keliauja arba socialinės apsaugos reikmėms, pensijoms, įvairioms išmokoms, tame tarpe vaiko pinigai, ir atlyginimams“, – aiškino ekonomistas.

Rugpjūtį SEB bankas prognozavo, kad šiemet valdžios biudžeto deficitas sieks 1,6 proc., o kitąmet – 1,8 proc.

„Didinti biudžeto pajamas reikia, nes biudžetas plyšinėja, turėti 32 proc. BVP biudžeto pajamas, tai mes esam Rumunijos, Bulgarijos lygio, o norim socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos sektoriaus (didesnio finansavimo – BNS). Turi atsirasti tos didesnės pajamos, o laiko didinti tas pajamas gero turbūt niekada nėra“, – apibendrino T. Povilauskas.