Keliose Vilniaus bažnyčiose atsiradusi galimybė aukoti banko kortele yra bandymas prisiderinti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempo ir būdo, mano apžvalgininkas Tomas Viluckas. „Tai visiškai normalus procesas, vykstantis ir užsienyje. Ypač tai aktualu bažnyčioms, kuriose vyksta remonto darbai ar aktyvi pastoracinė veikla“, – sako jis.

T. Vilucko įsitikinimu, naujosios technologijos bažnyčioje nėra neleistinos. Juo labiau kad viena populiariausių pasaulio paskyrų „Twitter“ tinkle yra popiežiaus Pranciškaus – čia jis kasdien paskelbia po mintį.

„Labai natūralu, kad ir kiti tikintieji, dvasininkai šitokiu būdu kviečiami liudyti Evangeliją, – pastebi apžvalgininkas. – Pagaliau Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius – labai aktyvus „Facebook“ vartotojas. Jo paskyra beveik kasdien atnaujinama, jis pats atsako į tikinčiųjų keliamus klausimus ir diskutuoja.“

Taigi, pabrėžia T. Viluckas, tokie dalykai apskritai yra būtini: „Sakyčiau, Lietuvoje Katalikų Bažnyčia tik pradiniame etape. Kadangi šiuolaikinis žmogus suaugęs su technologijomis, jų naudojimas tik sveikintinas. Jei Bažnyčia nori efektyviai skelbti Gerąją naujieną šiuolaikiniam žmogui, ji privalo naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis.“

Vokietijoje – bažnytinis mokestis

Pasak LRT Radijo bendradarbės Vokietijoje Vidos Kaluzos, šioje šalyje didžiąją dalį pajamų bažnyčios gauna iš bažnytinio mokesčio, įvesto XIX a. pabaigoje, o 1919 m. net įrašyto į konstituciją. Tokiu būdu kiekvienas vokietis, priklausantis tam tikrai Bažnyčiai, moka 8–9 proc. pajamų mokestį. Beje, tokio mokesčio neturi ir nepripažįsta musulmonai – jie savo bendruomenę išlaiko aukomis.

„Vokietijoje kiekviena religinė bendruomenė gali imti tokį mokestį. Jį surinkti padeda mokesčių inspekcijos, pasiliekančios kelis procentus kaip uždarbį. Sumos yra gana didelės, tarkim, 2011 m. Katalikų Bažnyčia surinko apie 5,5 mlrd. eurų, Evangelikų Bažnyčia – beveik 5 mlrd. eurų“, – kalba V. Kaluza. O asmuo, norintis mokesčio nemokėti, turi parašyti oficialų raštą, kad nepriklauso jokiai religinei bendruomenei.

LRT Radijo bendradarbė patvirtina, kad Vokietijoje yra portalų, kurie suteikia galimybę išpažintį atlikti internetu: „Tačiau portalai neoficialūs, o Bažnyčios atstovai sako, kad tai nėra tikra išpažintis. Neužtenka vien pasakyti, kas buvo padaryta. Einant išpažinties, reikia ir atgailauti, ir atlikti tam tikrus veiksmus, ir pasižadėti daugiau to nedaryti. Taigi internetinė išpažintis – daugiau juokelis.“

Nors tokie portalai gana populiarūs, V. Kaluza sako, kad rimtai jų vertinti nereikėtų vien dėl to, kad tas išpažintis galima ir perskaityti. „O Bažnyčios atstovai sako, kad tai rodo mūsų visuomenės bendravimo problemas – žmonės daugiau bendrauja socialiniuose tinkluose nei gyvai“, – kalba ji.

Vis dėlto, kaip pastebi V. Kaluza, apie 100 tūkst. žmonių kasmet išstoja iš Bažnyčios ne tik dėl bažnytinio mokesčio, bet ir dėl skandalų. Tokie dalykai, kaip vaikų tvirkinimo atvejai, ar pavyzdžiai, kai koks vyskupas savo rezidencijai statyti išleidžia apie 30 mln. eurų, net ir varo tikinčiuosius iš bažnyčių.

Lenkijos Bažnyčia aukų banko kortele nenori

Nors Lenkijos Bažnyčia Europoje laikoma viena konservatyviausių po Maltos ir Airijos, pasak LRT Radijo bendradarbės Lenkijoje Nijolės Druto, pastaraisiais metais ji taip pat ėmė labai intensyviai naudotis visomis technologijomis: televizija, radiju, spauda, internetu.

Anot N. Druto, mišios transliuojamos internete, o prie Lenkijos episkopato veikiantis fondas organizuoja skaitmeninė parapijos konkursus: „Renkama parapija, kuri geriausiai įgyvendina evangelizacijos misiją naudodamasi moderniomis technologijomis.“

Tai rodo, pabrėžia Radijo bendradarbė, kad tam skiriama labai daug dėmesio, nes 90 proc. (apie 34 mln.) lenkų deklaruoja esantys katalikai. „Tačiau Bažnyčia labiausiai nenori aukojimo bankų kortelėmis. Ten skaičiuojama ir terminalų kaina, ir procentai, ir kt. Taigi kol kas šito nėra“, – kalba N. Druto.