Visgi, pasak jo, žemyne įkūrus visą lustų tiekimo grandinę, Lietuva joje užimtų svarbią poziciją ir iš to gautų didelę ekonominę naudą.

„Šiuo metu Centrinėje ir Rytų Europoje yra kelios į paveikslą patenkančios ir galinčios tapti tiekimo grandinės dalimi šalys (...). Jeigu mes užmegsime visą šią (puslaidininkių gamybos – ELTA) sistemą, manau, kad Lietuva tikrai gali gauti daug naudos iš Taivano puslaidininkių pramonės. Ir nemanau, kad yra tikroviška, jog viena Europos šalis galėtų būti visos grandinės centru“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė Lietuvoje besilankantis J. Wu.

„Mes galime sutelkti daug savo privalumų turinčių šalių, kurios gali pasiekti didelę sėkmę. Manau, kad Lietuva bus labai svarbi šios tiekimo grandinės dalis“, – pabrėžė jis.

Ministras taip pat paaiškino, kad Vokietijoje statoma didžiulė gamintojos „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) gamykla bus platesnės tiekimo grandinės dalimi. Jo tikinimu, kad ji būtų sėkminga, jai reikės bendradarbiauti su partneriais Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Pas mus egzistuoja visa tiekimo grandinė, pradedant nuo mašinų gamybos, dizaino, testavimo, pakavimo linijų iki kitų taikymo sričių. Todėl mūsų sistema yra labai sėkminga. O štai Europoje, kiek žinau, yra planuojamos investicijos Vokietijoje. Bet pati Vokietija nesugebės užtikrinti visos sistemos“, – komentavo jis.

ELTA primena, kad Taivano lustų gamintoja TSMC vasarą nusprendė investuoti 3,5 mlrd. eurų į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje. Tai pirmoji šios kompanijos gamykla Europoje.

Prie gamyklos steigimo prisidės Vokietijos technologijų ir lustų gamintojai. „Reuters" duomenimis, bendra projekto vertė gali siekti 10 mlrd. eurų.

TSMC derybas su Vokietijos vyriausybe dėl galimos lustų gamyklos vedė dar nuo 2021 metų gruodžio.

Planuojama, kad gamyklos statybos prasidės kitais metais, o veikla – 2027 m.

Tuo metu 2023 m. pradžioje „Teltonikos“ įmonių grupė su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu (ITRI) pasirašė technologinio bendradarbiavimo sutartį, kurios vertė yra 14 mln. eurų. 10 mln. skyrė Taivano užsienio reikalų ministerija pagal Lietuvos ir Taivano vyriausybių dvišalio bendradarbiavimo planą, o dar 4 mln. – „Teltonikos“ įmonių grupė.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.