Į jį kaip ir 2014 m. pateko 20 įmonių iš Lietuvos, tarp jų dvi bendrovės į didžiųjų reitingą patenka pirmą kartą – tai akcinė bendrovė „Lifosa“ ir „Circle K Lietuva“ (buvusi „Statoil Lietuva).

Įspūdingiausią šuolį prestižiniame sąraše atliko „Sanitex“, išauginusi apyvartą 23 proc. ir pakilusi iš 204 į 168 vietą. Didžiausias leidinyje minimas nuopuolis – „Lukoil Baltija“ nukrito iš 267 į 433 vietą. Tiesa, „Coface“ Lietuvoje vadovas Mantvydas Štareika primena, kad šio degalų mažmenininko krytis labiau nulemtas įmonės reorganizavimo ir savininkų kaitos nei prekybos degalais rezultatų.

Kiti žymūs nuopuoliai „CEE TOP 500“ sąraše yra „Lietuvos geležinkelių“ (-63 pozicijos), logistikos įmonių „ME Investicija“ ir „Girteka Logistics“ – atitinkamai - 50 ir - 47 pozicijos. Šių įmonių nusileidimą, pasak M. Štareikos labiausiai įtakojo stiprus krovinių srauto į Rusiją sumažėjimas.

Stabiliai sąraše laikosi „Vilniaus prekyba“ ir „Maxima“ grupės įmonės, pakilusios po 4 vietas į aukštas 26 ir 36 pozicijas. Tik „Maxima LT“ kiek pasislinko iš 84 į 89 vietą.

Didžiausia Baltijos šalių įmonė „Orlen Lietuva“ neliko nepaliesta pasaulinių naftos kainų mažėjimo padarinių ir TOP 500 sąraše nusileido 7 laipteliais į 20 vietą. Tos pačios priežastys nesutrukdė „Lietuvos energijai“ auginti apyvartą 12,7 proc. ir pakilti per 17 pozicijų į 142 vietą.

„Coface“ vadovas M. Štareika sako, kad, nepaisant milžiniško neigiamų užsienio veiksnių (Rusijos krizės, naftos ir žaliavų kainų) poveikio, Lietuvos ekonomika 2015 m. išliko stabili. Tai patvirtina ir neseniai mūsų šaliai suteiktas aukštesnis A3 rizikos vertinimas, paremtas stabiliais įmonių apyvartos ir užimtumo rezultatais bei smarkiai išaugusiu grynuoju pelnu.

Vis dėlto, anot jo, minėti neigiami išorės veiksniai ir arši konkurencija pridarė rūpesčių žemės ūkio ir maisto pramonės įmonėms – jų grynasis pelnas krito 42 proc. Be to, dėl kritusių naftos kainų mineralinių, cheminių medžiagų ir naftos produktų sektoriaus įmonių pajamos sumažėjo 15 proc., arba beveik 1 mlrd. eurų. Tai buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių Lietuvos įmonių pozicijų kritimą didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių sąraše.

„Anksčiau šį mėnesį skelbtame 50 didžiausių Baltijos valstybių įmonių sąraše matome, jog bendrovės, kurių pozicijos kilo Baltijos šalių rinkoje, Rytų Europos sąraše pasirodė kukliau. Tai rodo, jog mūsų regiono verslas, skirtingai nei likusi šios Rytų Europos dalis, auga kiek nuosaikiau. Greičiausiai tai lėmė vyraujantis neapibrėžtumas rinkose, nenoras prisiimti didelių ir rizikingų įsipareigojimų bei jau minėta Rusijos krizės įtaka. Nepaisant to, Baltijos šalyse akivaizdžiai didėja vidaus vartojimas ir spartėja naujų eksporto krypčių paieška. Šie veiksniai nesukelia staigaus ekonomikos augimo, bet, kaip rodo įmonių duomenys, didina pelningumą ir užtikrina stabilią veiklą, – teigia M. Štareika.