2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.

Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje praeitais metais bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101.049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.

Lietuvoje bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 tūkstančiai litų. Latvijoje šiuo būdu atsikratyti skolų gali bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius 6 mėnesius mokesčius mokėjo Latvijoje ir kurio skolos sudaro daugiau kaip 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų). Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio bankroto ES piliečiams galima kreiptis tuo atveju, jei jie gali įrodyti teismui, kad pagrindinė jų socialinė ir ekonominė veikla vykdoma Jungtinėje Karalystėje, ir jei skola kreditoriams yra didesnė kaip 750 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų). Tačiau bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje yra žymiai brangesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje ir gali kainuoti iki 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2013 m. teismai sulaukė daugiau kaip 300 fizinių asmenų prašymų iškelti bankroto bylą. „Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra.

Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų.

Pastarųjų už kredito lėšas įsigyto turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Nors jau praėjo metai po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. „Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo.

Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai lemia ir šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų didėjimo tendencija Lietuvoje turėtų išlikti“, – tvirtina M. Tamošiūnas.

Fizinis asmuo Lietuvoje bankrutuoti gali ne dažniau kaip kas 10 metų, tiek metų informacija apie asmens bankrotą yra prieinama viešai. „Fizinio asmens bankroto procedūra nėra lengva ir paprasta, o bankroto faktas žmogaus kredito istorijoje gali priversti kredito įstaigas griežčiau žiūrėti į tokio žmogaus pageidavimus skolintis ateityje, todėl galima sakyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas skatina atsakingiau žiūrėti į skolinimąsi ir skolinimą.

Vis dėlto kai kuriems skolininkams bankrotas yra vienintelis efektyvus būdas atsikratyti nepakeliamų finansinių įsipareigojimų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jei vien antstolių skaičiuojamos metinės palūkanos nuo teismo priteistų skolų viršija asmens metines pajamas, akivaizdu, jog žmogui lieka tik bankroto alternatyva – iškėlus bankroto bylą tolesnis palūkanų ir kitų išlaidų didėjimas sustabdomas, asmens skola galutinai fiksuojama ir toliau nebeauga. Tai ir yra vienas iš didžiausių bankroto proceso privalumų“, - teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.