Nebeliko pelningų verslų?

Verslo bankroto tendencijos labiausiai matomos Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų tvarkaraštyje. Iš šiame teisme vykstančių bylų mažiausiai pusė, o kartais ir du trečdaliai yra susiję su bankrotu ir atskiromis jo procedūromis.

Žvilgtelėjus į bankrutuojančių įmonių sąrašą nebesupranti, koks verslas šiuo metu Lietuvoje yra pelningas. Tarp bankrutuojančių yra įvairiausi verslai – servisai, poilsio namai, statybos, prekyba, baldų gamyba, taksi, skalbimo paslaugos, nekilnojamasis turtas, kosmetika, netgi metalo apdirbimas, akmens gaminiai ar energetika. Daugėja ir bankrutuojančių transporto vežėjų kompanijų.

Į akis krenta ir tai, kad daugėjo bankrutuojančių individualių įmonių, mažųjų bendrijų - tai yra paties smulkiausio privataus verslo vienetų. „Sodra“ ar Mokesčių inspekcija kartais prašo bankroto bylas kelti vos dėl kelių šimtų eurų skolų.

Nebėra žlungančių gigantų

Iš jūrinių bendrovių šiuo metu bankroto procese yra krovinių vežimu užsiiminėjusi „Baltic maritime“, ekspedijavimu ir logistika – „Baltijos eksporto grupė“.

Bankroto procedūra šiuo metu vykdoma ir Klaipėdos uosto laivų bunkiaravimo, užterštų vandenų surinkimo iš laivų bendrovei „Baltijos bunkiaravimo agentūra“.

Jau kurį laiką teisme bankroto bylą bandoma iškelti su projektavimu susijusiai bendrovei „Hidrostatybos projektai“, kur suinteresuotas asmuo yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Neseniai bankroto byla iškelta ir laivų remonto bei statybos bendrovei „Marine Trade Service“.

Likviduotos, bet įvairūs su bankrotu susiję  procesai dar vis vyksta dėl krovinių vežimo ir ekspedijavimo bendrovės „Jurtinga Shipping“ (teismuose kyla klausimas dėl galbūt tyčinio bankroto), ekspedijavimo ir vandens transporto bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“, laivų projektavimo grupės „Laivų inžinerija ir konsultavimas“. Jos bankrotas inicijuotas skoloms nepasiekus net 100 tūkst. eurų.

Kol kas teismuose nėra tokių stambių bankroto bylų, kaip prieš 4-5 metus buvo su Pranciškumi Jurgučiu susijusio uosto statybos verslo grupės ar kaip prieš 2-3 metus su laivyba susijusios kompanijos Lietuvos jūrų laivininkystė. 

Restruktūrizavimo procese yra Klaipėdos LEZ veikianti metalo apdorojimo bendrovė „Baltic TS Group“, kuriai pretenzijų turi viena Ukrainos laivų statykla.

Prie bankroto dauguma žvejų

Atskirą žlungančio verslo grupę sudaro Baltijos jūros žvejai ir su jais susijusi kitokia veikla. Teisme su bankroto procesu susiję posėdžiai jau vyko dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono.

Net nuo 2011 m. bankrutuojančios įmonės statusą turėjo Baltijos jūros žvejybos bendrovė „Baltijos žuvys“. Jai netgi kelta bankroto byla, bet nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos jūros žvejų susitikime su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu žvejai tikino, kad prie bankroto ribos yra beveik visas Baltijos jūros žvejybos laivynas. Kaip aiškinta ministrui, iš 19 žvejybos laivyno įmonių gerai laikosi tik dvi, visos kitos klimstančios į bankrotą.

Taip neva yra todėl, kad dvi įmonės, gaunančios 8 736 tonas Baltijos jūros baltųjų žuvų (strimelių ir bretlingių) kvotų, o likusios 17 - tik 3 784 tonas. Netenka kalbėti apie menkes, nes jų Baltijos jūroje beveik nebeliko.

„Sudarykite sąlygas žvejams išeiti iš verslo, gauti kompensacijas už supjaustytus laivus, kaip tai padarė Latvija. Mes nenorime tapti ubagais“, - prašė žvejai.

Į tai ministras G.Surplys atsakė, kad stebuklo žvejams nereikėtų tikėtis. Jis pažadėjo, kad kreipsis į ES institucijas ir bandys reikalauti, kad Lietuvos žvejams skirtų pinigų kompensacijoms už žvejybos laivus.

Dar 2017 m. dauguma žvejų buvo pareiškę raštišką norą išeiti iš verslo ir gauti kompensacijas. Tačiau keitėsi žemės ūkio ministras, o žvejų prašymas dvejus metus ramiausiai pragulėjo ministerijos valdininkų stalčiuose.