Ataskaitos duomenimis, Lietuvos rezultatas – 84,5 balo iš 100 galimų, o lyderės poziciją užima Švedija (87,6 balo), antrąją vietą – Suomija (80,8 balo).
Lietuva išsiskyrė lyčių lygybe mokslinių tyrimų srityje.
Pranešime nurodama, kad moterys vis dažniau užima vadovaujančias pareigas aukštojo mokslo institucijose. Nuo 2014 metų iki 2022 metų jų dalis padidėjo nuo 27 proc. iki 38 proc., viršijant ES vidurkį.
„Tačiau moterys vis dar rečiau nei vyrai gauna mokslinių tyrimų finansavimą”, – nurodė Lietuvos mokslo taryba.
Moterų skaičius tarp mokslinių publikacijų autorių ir išradėjų Lietuvoje taip pat lenkia ES vidurkį. 2018–2022 metais moterys sudarė 42 proc. mokslinių publikacijų bendraautorių (ES vidurkis – 34 proc.), o tarp patentų paraiškų teikėjų jų dalis siekė 17 proc., tuo metu ES vidurkis siekia vos 9,4 procento.
„Vis dėlto susirūpinimą kelia mažėjantis moterų dalyvavimas savarankiškoje veikloje mokslo, inžinerijos bei informacinių technologijų srityse”, – teigė Lietuvos mokslo taryba.
2018 metais moterys sudarė 37 proc. šių sričių specialistų, tačiau 2021 metais – tik 24 procentus.
Anot Mokslo tarybos, būtina stiprinti lyčių lygybės priemones mokslo ir studijų institucijose bei skatinti moterų lyderystę.
Naujausi komentarai