Noras išsišokti, politinių dividendų vaikymasis ir susitarimų laužymas, taip Estijos pareigūnai vadina Lietuvos siūlymus atsijungti nuo sovietinės elektros sistemos BRELL'o. Lietuviai atkerta, kad estai tiesiog nori ilgiau pabūti Rusijos elektros lauke, kuriame elektra yra vos vos pigesnė.

„Eilinis estas sutaupytų 60 ct. per mėnesį. Tai nežinau, ar tai didelė suma, kad liktume su rusais kartu“, – teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

BRELL'as – tai Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros sistema, valdoma iš Maskvos. Prieš ketverius metus sutarta, kad Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL'o 2025-ujų gale. Dabar Lietuva sako, kad galima trauktis jau kitais metais.

„Esame paskaičiavę, kad 2024-ųjų pradžia yra techniškai įmanoma data tiek mums, tiek latviams, tiek estams“, – komentavo R. Masiulis.

Estai sako, kad lietuviai laužo susitarimus. Estija kitais metais nebus baigusi visų saugiai sinchronizacijai būtinų projektų.

„Siekiame atsijungti nuo BRELL'o 2025-ųjų pabaigoje. Šio grafiko laikosi visos šalys. Saugiai Estijos sinchronizacijai reikalingi projektai buvo derinami atsižvelgiantį šį sutartą terminą. Ne tik Estijos, bet ir Europos Komisijos bei Latvijos ekspertai patvirtino, kad mūsų nuogąstavimai dėl sinchronizacijos dar anksčiau nei 2025-ųjų pradžioje yra pagrįsti“, – teigė Estijos klimato ministerijos vicesekretorius Timo Tatar.

Latvija palaiko estus. Latvija vadinama mažiausiai nuveikusia dėl atsijungimo nuo BRELL'o.

„Šiuo metu nustatytas galutinis sinchronizavimo terminas – 2025-ųjų pabaigoje. Sinchronizavimas 2024 m. kelia neišvengimų pavojų ir yra susijęs su didelėmis finansinėmis išlaidomis, kurios neigiamai paveiks Latvijos vartotojus“, – kalbėjo Latvijos „As augstsprieguma tikls“ atstovė Elina Grivane.

Po Lietuvos spaudimo estai su latviais jau sutiko šiek tiek ankstinti išėjimą iš BRELL'o.

„Estija ir Latvija iki šiol kalba, kad mes turime tą planą, dirbame pagal planą, nenorime rizikuoti techniniais klausimais dėl politinių“, – teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Bet klausimas politinis, Lietuvoje to ir neslepiama.

„Matome, kas vyksta Ukrainoje, kur yra žudomi žmonės, bombos mėtomos. Tai dirbti su agresoriumi vien dėl to, kad keliais centais apsimoka, nemanau, kad tai yra teisingas pasirinkimas“, – nuomonę išsakė R. Masiulis.

Lietuviai parodė, kad visiškai nebūtina viską įsirengti, kad galėtume atsijungti.

Anot Masiulio, studija parodė, kad paankstinus atsijungimą Baltijos šalių sistema bus stabili. Pirmais metais elektros kilovatvalandė brangtų nuo pusės iki vieno cento. Lietuva pavasarį atliko bandymą – atsijungė nuo Rusijos, Baltarusijos, Latvijos. Bandymas pavyko.

„Lietuviai parodė, kad visiškai nebūtina viską įsirengti, kad galėtume atsijungti“, – teigė V. Jankauskas.

Norint pasitraukti iš BRELL'o nuo kitų metų reikia pranešti iki rugpjūčio 7 d. Estai sako gavę Lietuvos patikinimus, kad Lietuva viena nesitrauks, bet Litgrido vadovas sako, kad yra svarstoma Lietuvai trauktis vienai. Energetikos ministras nekomentuoja situacijos.

Jei Lietuva pasitrauktų iš BRELL'o viena, griūtų visa sutartis. Tokiu atveju estai su latviais turėtų arba nenoromis sekti paskui Lietuvą, arba sėsti derybų su Rusija, su kuria santykiai dabar yra dugne. Prezidentūra informavo, kad dėl sinchronizacijos šią savaitę arba kitos pradžioje šaukiama Valstybės gynimo taryba.