„Kad šios investicijos paverstų vieną ilgiausių Europos upių gyvybinga arterija, būtina koordinuota, sąnaudų-naudos analize pagrįsta ir savivaldos bei verslo lūkesčius atitinkanti strategija“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime sakė premjero patarėjas Giedrius Surplys.
Nurodoma, kad pokyčiai padidintų turistų srautus, kroviniai būtų gabenami efektyviau, keliai būtų mažiau apkrauti, o transportas mažiau terštų aplinką.
Susisiekimo ministerija anksčiau pranešė, kad Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių ateityje taps patogesnis laivybai. Įgyvendinant 28,3 mln. eurų vertės projektą upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma pagilinti ir paplatinti, kad juo galėtų plaukioti keleiviniai laivai ir krovinių baržos.
Tai ketinama padaryti iki 2023 metų.
Pasak ministerijos, potencialių krovinių vežėjų apklausa rodo, kad jie Nemunu gabentų apie 300 tūkst. tonų per metus.
Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos finansuojamų projektų sąrašą. Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.
Naujausi komentarai