Užstatas negali būti didelis

Užstato sistema Lietuvoje dar palyginti jauna, tačiau jau dabar pagal pakuočių surinkimą lenkiame daugelį šalių senbuvių. Ieškodamas tokio gyventojų uolumo priežasčių, profesorius Gediminas Navaitis teigia, kad nėra tik vieno atsakymo, kodėl žmonės įsitraukia į užstato sistemą.

„Pavyzdžiui, užstatas už pakuotę negali būti per mažas – juk ne visi žmonės tokie sąmoningi, kad be finansinės paskatos rūpintųsi aplinka. Iš kitos pusės, užstatas negali būti ir per didelis. Nors atrodytų – pakelkime tą užstatą iki 1 ar 2 Eur ir tuomet bus surinktos visos iki vienos pakuotės. Bet tai iškreiptų rinką, nes apsimokėtų gaminti tiesiog tuščias pakuotes.

Tačiau vien finansinės motyvacijos neužtenka – reikia švietimo, kad žmonės suprastų ir žinotų, ką laimime atiduodami pakuotes. Čia tas pats kaip su gyvūnais – retas sako, kad gyvūnų nemyli ir jie jam nerūpi. Tačiau vien paglostę benamį gyvūnėlį ir juo pasigrožėję nieko nekeičiame. Šalia rūpesčio reikia ir papildomo paskatinimo“, – sako psichologas.

Jo teigimu, jauni žmonės dažniau yra linkę rūpintis aplinka. „Tad tikėkimės, kad augdamas jaunimas šioje srityje prisidės prie geresnės bei laimingesnės Lietuvos sukūrimo“, – kalbėjo G. Navaitis.

Skirtingų kartų žmonių įpročiai bei motyvacija skiriasi

Teiginiui, kad jaunus žmones į užstato sistemą pirmiausia įtraukia rūpestis aplinka, o ne finansinės paskatos, pritaria ir aplinkosaugos koalicijos narė bei šiųmetės akcijos „Darom“ vadovė Austė Juozapaitytė. Tą ji sieja su skirtingų kartų įpročiais.

Mūsų duomenys rodo, kad užstato sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų – panašūs įsitraukimo rodikliai yra tiek tarp vadovų, tiek tarp bedarbių.

„Kai atsirado užstato sistema, didžioji dalis pakuotes nešė vien dėl galimybės susigrąžinti pinigus. Tačiau per tą laiką žmonių sąmoningumas išaugo ir, manau, kad dabar didžioji dalis neša ne dėl pinigų. Stebime aplinką ir matome, kad plastikinių butelių beveik neliko“, – sako A. Juozapaitytė.

Tiesa, pašnekovė pastebi, kad įsitraukimo motyvacija skiriasi ne tik pagal amžių, bet ir pagal gyvenamąją vietą. Didmiesčiuose, kuriuose daugiau įvairių iniciatyvų, o žmonių ekonominis pajėgumas didesnis – labiau akcentuojamas aplinkosauginis motyvas. Tuo metu miesteliuose, kuriuose žmonių pajamos mažesnės – finansinis užstato sistemos aspektas kur kas svarbesnis.

Surado aukso vidurį

„Mūsų duomenys rodo, kad užstato sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų – panašūs įsitraukimo rodikliai yra tiek tarp vadovų, tiek tarp bedarbių. Be to, dažniausiai (91,6 proc.) užstato sistema naudojasi daugiau nei 500 Eur uždirbantys žmonės – o juk jie finansiškai mažiausiai suinteresuoti užsidirbti iš priduodamos taros. Daugiau uždirbantieji sistema naudojasi dažniau, nes jie perka daugiau gėrimų“, – teigia USAD vadovas Gintaras Varnas.

Anot jo, taupumu visko nepaaiškinsi. Pavyzdžiui, Estijoje, kurioje pajamų lygis didesnis, o užstatas toks pats kaip ir pas mus, surinkimo rodikliai auga. Tradiciškai aukšti surinkimo rodikliai ir Skandinavijoje, kurioje finansinė paskata priduoti pakuotes mažiausiai paveiki, tačiau ten aukštas sąmoningumas.

G. Varnas pasakoja, kad užstato sistema už kitas sistemas pranašesnė tuo, kad ji atranda aukso vidurį, kuriame nedidelė finansinė paskata susijungia su rūpesčiu aplinka. Viskas baigiasi tuo, kad laimi abi pusės.

„Jeigu prie to pridėsime Lietuvos žmonių norą turėti tvarkingą ir saugią aplinką bei paprastą ir lengvai pasiekiamą užstato sistemą, bus aišku, kodėl mūsų rezultatai visame pasaulyje vadinami sėkmės istorija“, – sako USAD vadovas.

Anot jo, yra žmonių, kurie tarą neša tik dėl galimybės atgauti užstatą, tačiau yra ir tokių, kurie gautus pinigus tuoj pat skiria paramai. Tačiau didžioji užstato sistemos dalyvių dalis yra tie, kurie neša pakuotės suprasdami, kad taip jie prisideda prie švaresnės aplinkos, o galimybė atgauti užstatą jiems suteikia papildomą impulsą.