Vilniaus apygardos teismas liepos 25 dieną patenkino Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Baltija“ prašymą laikinai sustabdyti konkursą, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
„Skinest Baltijos“ vadovas Valdas Rasimas BNS sakė, kad įmonė kreipėsi į teismą, nes ji nebuvo pakviesta dalyvauti konkurse.
„Mes kreipėmės į „Lietuvos geležinkelius“, kad mus pakviestų dalyvauti. Paskui sužinojome, kad procedūros vyksta, bet mes nesame pakviesti“, – BNS sakė V. Rasimas.
Įmonės „LG Cargo“ „Lietuvos geležinkeliai“ nelaiko perkančiąja organizacija, todėl konkursas nebuvo viešas. Anot V. Rasimo, įmonė reikalauja, kad „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės būtų priverstos konkursus skelbti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
„Šiandien susidaro vaizdas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų antrinės įmonės renkasi tiekėjus pagal visiškai nesuprantamus kriterijus, tuo uždarydami galimybę dalyvauti kitiems rinkos dalyviams“, – teigė V. Rasimas.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) birželį pareiškė, kad antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės „LG Cargo“, Geležinkelio tiesimo centras (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas turi būti laikomos perkančiosiomis organizacijomis – jų pirkimai turi būti skelbiami pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Šiandien susidaro vaizdas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ir jų antrinės įmonės renkasi tiekėjus pagal visiškai nesuprantamus kriterijus, tuo uždarydami galimybę dalyvauti kitiems rinkos dalyviams.
„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad komercines paslaugas teikiančias grupės įmones pripažinus perkančiosiomis organizacijomis, joms būtų sudarytos prastesnės sąlygos konkuruoti rinkoje. Tuo metu VPT nurodo, jog šios įmonės nesusiduria su konkurenciniu spaudimu, todėl jų veikla nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio.
Anot „Lietuvos geležinkelių“, jei „LG Cargo“ klientui prireiktų specifinio vagono, jo įsigijimas pagal viešųjų pirkimų procedūras truktų nuo 6 iki 12 mėnesių, o jei tiekėjai skųstųsi teismams, jos galėtų būti net nutrauktos. Įprastai klientas tiek laiko nesutinka laukti, tad jis pasirinktų kitą vežėją. Be to, aplinkinių šalių vežėjai labai norėtų perimti „LG Cargo“ krovinius.
Preliminariu geležinkelių vertinimu, jei „LG Cargo“ veiktų kaip perkančioji organizacija, bendrovė prarastų apie trečdalį pajamų per metus – 120 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir trys antrinės įmonės VPT išvadą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui – jo prašoma pripažinti neteisėta ir panaikinti VPT tikrinimo ataskaitą. Liepos 16 dieną teismas skundą priėmė nagrinėti, tačiau posėdžio data dar nepaskirta, vyksta pasiruošimas bylos nagrinėjimui, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.
Vagonų pirkimo konkursas, teismo duomenimis, paskelbtas balandžio 17 dieną.
Portalo freedata.lt duomenimis, nuo 2005 iki 2011 metų „Skinest Baltija“ yra laimėjusi maždaug 27 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ prekinių vagonų pirkimo konkursų, taip pat iki 2018 metų buvo nuolatinė jų atsarginių dalių tiekėja. Pernai vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos ir Vyriausybės sprendimu Estijos kapitalo grupė buvo iš esmės eliminuota iš geležinkelių konkursų.
Balandį „LG Cargo“ skelbė, kad vagonų atnaujinimo programą ketinama įgyvendinti iki 2030 metų, o pirmuoju etapu iki 2020 metų norima įsigyti daugiau kaip 900 skirtingų tipų vagonų – skiedrovežių, grūdovežių, pusvagonių ir platforminių vagonų.
Šiuo metu „LG Cargo“ turi beveik 8 tūkst. įvairių tipų vagonų.
LRT balandį skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketinimų protokolus dėl vagonų pirkimo šiemet pasirašė su Rusijos ir Baltarusijos gamintojais. Mogiliovo vagonų gamykla skelbė ketinanti dar šiemet parduoti Lietuvai 150 pusvagonių skiedroms vežti, be to, dėl galimybės pirkti vagonų užklausta Rusijos koncerno, susijusio su kariniu kompleksu „Transmashholding“.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas tuomet sakė, kad jokių sutarčių dar nėra.
Naujausi komentarai