„Mano meilė su Lietuva. Mano žmona lietuvė jau buvo prieš mums atvykstant į Lietuvą, mums grįžtant į Lietuvą. Labai pasisekė, kad mūsų darbdavys siuntė mus į Lietuvą. Pas mus yra ofisų visame pasaulyje, mano darbdavys, Adenauerio fondas, turi tinklą visur“, – kalbėjo vokietis, gyvenantis Lietuvoje Jakob Wöllenstein.

Vyras čia gyvena beveik 6 metus ir dabar pats nevengia vokiečių patraukti per dantį.

„Lietuviai turi panašumų į mus, bet kartais biški geriau, ką daro iš bulvių. Vokiečiai sako, kad esame bulvių nacija, lietuviai tas pats, bet jie turi kugelį, cepelinus, ko pas mus nėra, truputį erziname kartais“, – šnekėjo J. Wöllenstein.

Artimiausiu metu vokiečių naujakurių Lietuvoje padaugės. Iki 2027-ųjų mūsų šalyje bus dislokuoti 5 tūkst. Vokietijos karių. Nors tikslių skaičių kol kas nėra, Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad maždaug trečdalis jų atvyks su šeimomis.

„Manau, kad kultūrinio šoko čia tikrai nebus. Pats esu vokietis, jau 17 metų čia gyvenu ir dirbu“, – teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų direktoriaus pavaduotojas Dominic Otto.

LNK stop kadras.

Atlyginimus savo kariams mokės vokiečiai, o štai šeimos nariams Lietuvoje teks ieškotis darbo.

„Brigados bus dislokuotos prie Vilniaus ir Kauno. Labiausiai čia ir reikia tų darbo vietų“, – sakė D. Otto.

Penktadalis vokiečių karių planuoja apsistoti Kaune, tarnaus Rukloje. Likę 80 proc. – Vilniuje, tarnybą atliks dabar dar tik statomame Rūdninkų poligone.

Kiek tiksliai darbo vietų reikės, kol kas sunku pasakyti, tačiau Užimtumo tarnyba užsimojo atvažiuojančioms karių žmonoms ir kitiems šeimos nariams parodyti, kokios Lietuvoje perspektyvos. Kviečia įmones siūlyti darbą.

„Tiek lietuviškos įmonės, tiek Vokietijos kapitalo įmonės. Svarbu, kad tos darbo vietos būtų skirtos žmonėms, kurie kalba arba vokiškai, arba angliškai“, – pabrėžė D. Otto.

Anot darbo paieškos platformų, darbų, kur būtų reikalinga vokiečių kalba, Lietuvoje ne per daugiausia.

„Daugiau tai yra dešimtys, negu šimtai ar tūkstančiai vietų, pavyzdžiui, jeigu vokiečių kalbos mokytojų, tai pavieniai skelbimai, arba vokiečių kalbos kursų mokytojas, vėlgi tai yra pavieniai skelbimai“, – kalbėjo „CV-online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

LNK stop kadras.

Daugiausia pasiūlymų – klientų aptarnavimo, prekybos specialistams. Dažniausiai vokiško kapitalo įmonėse arba tose, kurios eksportuoja į Vokietiją.

„Jie ieško būtent tokių darbuotojų, kurie galėtų aptarnauti Vokietijos rinką, bendrauti su jais ta tikrąja vokiečių kalba“, – šnekėjo R. Karavaitienė.

„Žinoma, vokiečių kalbos žinios mūsų organizacijoje tam tikrose pozicijose tikrai yra svarbios, nėra būtinybės kiekvienam darbuotojui mokėti vokiškai, bet tam tikrose pozicijose, pavyzdžiui, mūsų pirkimų departamente tikrai yra tokių pozicijų“, – pabrėžė „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

LNK žiniomis, į Užimtumo tarnybos kvietimą kol kas atsiliepė vokiško kapitalo „Continental“, „Lidl“, „IKI“ ir kelios mažesnės informacinių technologijų įmonės.

„Labai svarbu, kokia būtų tų kandidatų jau turima patirtis, koks būtų jų lūkestis, noras“, – tvirtino L. Skersytė.

Jie ieško būtent tokių darbuotojų, kurie galėtų aptarnauti Vokietijos rinką, bendrauti su jais ta tikrąja vokiečių kalba.

Tiesa, atvykus iš Vokietijos priprasti teks ir prie lietuviškų atlyginimų.

„Jeigu klientų aptarnavimo sfera, vyrauja maždaug apie 2 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Jeigu aukštesnės pozicijos, pavyzdžiui, eksporto vadybininkas, importo vadovas, gali būti nuo 2 iki 4 tūkst“, – kalbėjo „CV-online“ rinkodaros vadovė.

„Žmonės visą laiką klausia, kaip čia gali gyventi lietuviai. Sakome, kad lietuviai taupo“, – tikino J. Wöllenstein.

Šiemet vidutinė mėnesio alga Vokietijoje svyruoja nuo 2500 iki 2800 eurų „į rankas“. Tuo pat metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, maždaug perpus mažesnis – apie 1300 eurų.

„Keista yra, kad taip skiriasi algų lygis, kiek žmonės uždirba Vokietijoje ir uždirba Lietuvoje, bet vis tiek kainos labai panašios. Jeigu eini į parduotuvę, dažnai būna, kad tam tikri dalykai, prekės netgi brangesnės Lietuvoje nei Vokietijoje“, – šnekėjo J. Wöllenstein.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, vokiečiai ir patys galės susikurti darbo vietas.

Lietuva ir Vokietija pasirašė sutartį, kuri leis vokiečiams steigti savo švietimo, o jei pageidaus ir gydymo įstaigas. Taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys. Lietuva sutartį jau ratifikavo, Vokietija tai žada padaryti kitąmet.

„Lietuviai mus, vokiečius, priima kaip kaimynus. Iš Vokietijos pusės atrodo, kad Lietuva labai toli, bet lietuviai mus visada priima labai maloniai“, – pabrėžė J. Wöllenstein.

Tiesa, kol kas jokių specialių lietuvių kalbos kursų vokiečiams niekas neorganizuos.

„Asmeniškai tikrai rekomenduoju bent šiek tiek išmokti lietuvių kalbą“, – dalijosi patarimu D. Otto.

Iki šių metų pabaigos Lietuvoje jau turėtų gyventi apie pusantro šimto vokiečių karių. Su jais kartu persikels ir 20 vaikų, kurie Lietuvoje lankys ugdymo įstaigas.