„Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti. Priežastis visgi yra nutrūkusi elektra ir pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tuo, kad ta elektra nedingtų, o ne kaip ją reikėtų atstatyti iš alternatyvių šaltinių“, – ketvirtadienį LRT radijui aiškino „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Anot jo, pirmiausia būtina suprasti priežastį, kodėl elektra dingo ir tai, pažymi „Telia Lietuva“ atstovas, yra ant elektros laidų užkritę medžiai.

„Tai, kas nutraukė elektrą buvo medžiai, absoliučia dauguma atvejų. Dabar jie stovi kažkur netoli laidų, ant kurių jie gali nuvirsti ir jei medis gali nuvirsti ant laido, tikriausiai jis ne vietoje auga“, – sakė A. Stasiulaitis.

„Bitės“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas pritarė išsakytai idėjai. Jis pasidalino Latvijos patirtimi, kurioje, jo teigimu, elektros ir ryšio sutrikimų mažiau nei Lietuvoje nepaisant katastrofiškų audros mastų.

„Latvijos pavyzdys yra akis atveriantis. Latvijoje prieš 10 metų buvo kilusi didžiulė audra (...). Žinote, ką latviai padarė? Jie pradėjo genėti medžius ir situacija ryšio yra gerokai geresnė, nors tų generatorių ten ir nėra. Galime iš jų pasimokyti ir medžius sodinti parkuose ir miškuose, o ne po elektros laidais“, – teigė J. Špakauskas.

Telekomunikacijos bendrovių atstovai nesutiko, kad generatorių skaičiaus didinimas yra tinkama išeitis, kadangi nemaža dalis ryšio bokštų generatorius jau turi. „Tele2“ viešųjų ryšių atstovė Asta Buitkutė tikino, kad geresnių rezultatų galėtų duoti išplėstos bendradarbiavimo tarp operatorių ir kitų įstaigų galimybės.

„Matau neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių, jei mes ant kokios įstaigos stogo turi anteną ir ta įstaiga kaip svarbus objektas turi generatorių. Čia galėtų būti įvairūs bendradarbiavimo būdai, kad nepadarytume generatorių Lietuvos“, – teigė A. Buitkutė.

A. Stasiulaitis antrino minčiai, kad pernelyg didelis generatorių skaičius gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir pareikalauti pernelyg didelių kaštų iš jį prižiūrinčiųjų.

„Pagalvokime, ką reiškia generatorius – tai reiškia, kad ant jūsų daugiabučio turėtų stovėti cisterna su dyzeliniu kuru, kuri tą generatorių maitintų ir tą generatorių reikėtų vis papildyti“, – sakė jis.

Telekomunikacijų bendrovių atstovų teigimu, problemą galėtų spręsti ir ryšio bokštų tinklo tankinimas. Audra parodė, kad tose vietose, kurioje tankesnis ryšio bokštų tinklas, ryšį užtikrinti gali toliau esantis bokštas, netgi pagrindiniam bokštui patyrus gedimą.

„Kuo tas tinklas yra tankesnis, tuo didesnė tikimybė jog ryšys išliks vienai stočiai netekus elektros ar įvykus sutrikimams“, – tvirtino A. Buitkutė.

Šiam pasiūlymui pritarė ir Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius. Anot jo, tinklo plėtra pagelbėtų ne tik grėsmių akivaizdoje, bet ir įvairių su Lietuvos valstybės pažanga susijusių tikslų įgyvendinimui.

„Tinklo tankinimas ir tinklo plėtra yra reikalinga ne tik grėsmių akivaizdoje, bet ir taikos metu, kadangi tie ambicingi tikslai turėti vieno gigabito visuomenę iki 2030 metų (...), viso to pagrindas yra atspari ryšių infrastruktūra“, – teigė jis.

D. Kuleišiaus teigimu, artimiausiu metu prasidės viešos konsultacijos, o paskui bus parengtas ir teisės akto projektas, detalizuosiantis visą Lietuvos ryšių tinklą pagal svarbą ir numatysiantis ryšių operatorių pareigas.

ELTA primena, kad savaitgalį ir savaitės pradžioje Lietuvoje siautė stipri audra, per ją virto medžiai, Vilniuje, Grigiškėse, žuvo 50-ties metų moteris. Savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.