Didžiausia automobilių savininkų dalis panaudotus tepalus palieka autoservisuose, visiškai nebesukdami galvos apie tolimesnį jų likimą. Tik ar tikrai toks elgesio būdas yra vienareikšmiškai teisingas?

Informuoti ne visi vairuotojai

Informacijos apie vairuotojų ekologinio sąmoningumo lygį suteikia „Spinter Research“ atliktas tyrimas. Remiantis jo duomenimis, paaiškėjo, kad tik ketvirtadalis lietuvių vairuotojų žino, kad alyvos atliekos yra pavojingos aplinkai. Gerokai didesnė apklaustųjų dalis mano, kad pavojingos atliekos yra tik padangos arba akumuliatoriai. Beje, vyrų, žinančių apie naudotos alyvos pavojingumą aplinkai, procentas didesnis nei moterų – apie tai informuoti 27 proc. vyrų ir 23 proc. moterų. Gana jauno, 26-35 metų amžiaus vairuotojai su šia aplinkosaugine problema yra susipažinę dažniau nei kitų amžiaus kategorijų atstovai. Tyrimas rodo, kad informacijos trūkumą lemia ir išsilavinimas: mažiausias šį atsakymą pasirinkusiųjų skaičius – neturinčio vidurinio išsilavinimo respondentų. Gaunantys aukštesnes pajamas bei vadovo pareigas užimantys apklaustieji šį atsakymą rinkosi dažniau nei kitų užsiėmimų bei mažesnes pajamas gaunantys atstovai.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis vairuotojų pasenusią alyvą palieka autoservisuose. Vis dėlto tik 14 proc. respondentų tvirtina, kad esą pakeistų patį autoservisą, išsiaiškinę apie jų neteisingą atliekų naudojimą. Tai rodo, kad gyventojai nepakankamai domisi, kaip toliau vyksta jų perduotų atliekų panaudojimo tvarka, nesirūpina, ar autoservisas, kuriame prižiūrimas jų automobilis, nenusižengia aplinkosaugos reikalavimams. Nors autoservisai privalo nemokamai priimti alyvos atliekas iš klientų, jas kaupti, laikyti, nemaišyti jų su kitomis atliekomis bei galiausiai perduoti legaliam atliekų tvarkytojui, dažnai veiksmų eiga vyksta kiek kitaip. Būtent autoservisų pastogėse paprastai įvyksta daugiausia nusižengimų. Užfiksuotų įvykių statistika rodo, kad kaip tik dažniausiai juose patalpos nelegaliai šildomos sukauptomis tepalų atliekomis.

Panaudotoje alyvoje – pavojingų medžiagų gausa

Alyvos atliekų deginimas, joms iškeliaujant aplinkai pavojingų dūmų pavidalu iš kaminų, – vienas dažniausių jų naudojimo būdų. Šio alternatyvaus kuro deginimui pritaikyti brangūs katilai su specialiais filtrais, kuriems reikalingi leidimai, – greičiau išimtis nei taisyklė. O štai alyvos likučiai, pleškantys savadarbėse „buržuikose“, į atmosferą išmetantys tirštus dūmų debesis ir keliantys aplinkai didelį pavojų, anaiptol nėra retas reiškinys. Dar „kuklesnis“ nusižengimas daliai vairuotojų atrodo švystelėti panaudotos alyvos likutį į konteinerį ar išpilti jį į drenažo, kanalizacijos sistemas. Ko gero, ne tokia ir didelė visuomenės dalis yra informuota apie naudotų tepalų konkretų pavojų sveikatai ir aplinkai. O sunerimti išties yra dėl ko, nes naudotos alyvos likučiuose gausu pavojingų, pakenkti galinčių medžiagų. Deginant šias atliekas, išsiskiriančios kietosios dalelės patenka į atmosferą, nusėda ant žemės paviršiaus, su vandeniu pakliūva į dirvą ir gruntinius vandenis. Atmosferoje padidėja kietųjų dalelių koncentracija, o dirvožemyje ima kauptis tarša. Panaši žala ir atsikratant alyvos likučių kitais metodais: nuleidžiant juos į kanalizacijos, drenažo sistemas, išliejant ant žemės ar kitų paviršių, išmetant į konteinerius. Tokiais atvejais nukentėti gali visi: žmonės, gyvūnai, augalai, mikroorganizmai. Į organizmus patekus įvairiems sunkiesiems metalams, jų žalingas poveikis paprastai išryškėja tik po kurio laiko. Jie gali sukelti vėžinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, lemti kitus rimtus sveikatos sutrikimus.

Gyventojai raginami būti pilietiški: tepalų atliekas atiduoti jų tvarkymu užsiimančioms įmonėms, atsakingai rinktis autoservisus, o sužinojus apie jų pažeidimus, pranešti apie tai atitinkamoms aplinkosaugos institucijoms. „Autogamintojų ir importuotojų“ asociacija pavojingas alyvos atliekas iš gyventojų surenka organizuojamų akcijų metu. Daugiau apie organizuojamas akcijas galite sužinoti interneto svetainėje agia.lt.

Įmonės apie turimas alyvų ir apmokestinamųjų gaminių atliekas gali pranešti telefonu 8 687 95 159 arba el.paštu [email protected].