Lietuvoje traukiasi alkoholio rinka. Ir legali, ir nelegali. Ekspertų teigimu, mažėja ne tik alkoholio pardavimas, bet ir jo vartojimas. Pagrindinė to priežastis – mažėjantis gyventojų skaičius.

Nors gamybos linijos dirba kaip dirbusios, prekyba alkoholiu Lietuvoje toliau smunka. Pernai 3 proc. mažiau nupirkta visų rūšių legalių alkoholinių gėrimų ir metai pagal tai – prasčiausi per kone dešimtmetį. Palyginti su 2007-iais, kai fiksuotas pardavimo pikas, dabar alkoholio rinka sumažėjusi lygiai ketvirtadaliu.

Vienintelis gėrimas, kurio parduodama daugiau – vynas. Prie prabangesnių gėrimų priskiriamų natūralių vaisinių vynų pernai nupirkta 5 proc. daugiau nei užpernai ir 15 proc. daugiau nei 2007-aiais.Visgi, tai neatsvėrė prasto visų kitų gėrimų pardavimo. Pernai, palyginti su užpernai, labiausiai nukrito spirituotų vynų paklausa – penktadaliu.

O, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, pernai labiausiai susitraukė stipriojo alkoholio, ypač degtinės, pardavimas. Jo pernai nupirkta beveik 40 proc. mažiau nei 2007 m.

Tačiau tokia statistika nereiškia, kad lygiai tiek žmonės mažiau geria.

„Gėrimų rinkos mažėjimas visų pirma sietinas su demografiniais rodikliais – Lietuvoje mažėja gyventojų. Tačiau alkoholinių gėrimų pardavimai mažėja truputėlį greičiau. Mes taip pat stebime nelegalios rinkos tendencijas ir ten irgi matome mažėjimą. Galvojame, kad tendencija yra tokia – žmonės po truputį mažiau geria. Tai yra gerai. Tai gali būti susiję su ekonominės situacijos gerėjimu, su žmonių bendros nuotaikos gerėjimu“, – sakė Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.

Nelegali alkoholio rinka pernai susitraukė beveik penktadaliu, bet vis tiek užima 22 proc. visos rinkos. Gėrimų šešėlyje vis mažiau parduodama bent ketverius pastaruosius metus, bet, anot ekspertų, situacija gali greitai pasikeisti. Pavyzdžiui, įteisintas naujas reguliavimas legaliai rinkai padidintų nelegalios augimą.

„Toks šešėlinės rinkos mažėjimas, koks yra dabar, džiugina. Tačiau visada reikia turėti omeny, kad tai nėra amžina. Jeigu kažkas atsitiktų, jeigu mes kažkaip sureguliuotume tą rinką arba, jeigu pradėtų blogėti ekonominė situacija, šešėlis vėl pradėtų augti.“, – galimą situaciją apibūdino Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Tarp paskutinių svarstymų, kaip naujai griežtinti prekybą alkoholiu – jos laiko trumpinimas, gėrimų pardavimas galbūt tik specializuotose parduotuvėse, taip pat reklamos ribojimas.