Vyriausybė trečiadienį ketina svartyti Elektros energetikos įstatymo pataisas.

Jos parengtos reaguojant į itin aukštas elektros kainas rinkoje („Nord Pool“ biržoje kaina išaugo nuo 223 eurų už megavatvalandę birželį iki 480 eurų rugpjūtį) ir sustabdytą nepriklausomos tiekėjos „Perlas Energija“ veiklą, kad trečiojo rinkos liberalizavimo etapo etapo vartotojai per ilgesnį laiką galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją, teigia ministerija.

„Įstatymo pakeitimų projekto tikslas – pailginti elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo terminą ir numatyti, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną“, –  teigia Energetikos ministerija.

Jos teigimu, į šį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

„Taip trečiojo etapo buitiniai vartotojai galės neskubėdami ir kai bus tam pasiruošę priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo“, – aiškinamajame rašte teigia ministerija. 

Energetikos ministerija šiuo metu taip pat rengia ir netrukus viešoms konsultacijoms pateiks Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas, numatančias griežtesnį nepriklausomų tiekėjų teisinį reguliavimą, finansinius ir vadybinius reikalavimus jų veiklai.

Be to, bus siūloma buitiniams vartotojams, kurių tiekėjas nebegalės vykdyti įsipareigojimų, užtikrinti garantinį elektros tiekimą kaina, artima visuomeniniam tarifui.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius rugsėjo pradžioje sakė, kad reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad trečiasis rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3-4 metams, kad per tą laiką būtų galima instaliuoti pakankamai gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumų ir taip taip sumažinti riziką šitiems vartotojams dėl kainų šoko.  

Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, kad per tą laiką atsiras daugiau atsinaujinančios energetikos, kurios gamintojai, tikėtina, kooperuosis ir tieks elektrą žmonėms.

Įžvelgia rizikų konkurencijai

Tuo metu Konkurencijos taryba teigia, kad sprendimas atidėti trečiąjį etapą gali apsunkinti nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą ir neigiamai paveikti konkurenciją, nes tiekėjus šiemet, tikėtina, pasirinks mažiau vartotojų, negu neatidėjus šio etapo.

„Dėl tokių teisės aktų pakeitimų nepriklausomiems tiekėjams elektros energijos tiekimo veikla gali atrodyti mažiau patraukli, mažiau prognozuojama ir labiau rizikingesnė“, – pranešė taryba.

Ji taip pat atkreipė Energetikos ministerijos dėmesį, kad bendrovei „Ignitis“, veikiančiai kaip nepriklausoma tiekėja, gali būti sudaromos palankesnės sąlygos, palyginti su kitais tiekėjais, nes jos, kaip visuomeninės tiekėjos, veikla pratęsiama iki 2026 metų.

„Tai gali sudaryti dar didesnį įspūdį vartotojams, kad bendrovė „Ignitis“ yra patikimesnis nepriklausomas tiekėjas negu jo konkurentai. Todėl vartotojai būtų labiau linkę rinktis būtent „Ignitį“ kaip nepriklausomą elektros tiekėją“, – rašoma Konkurencijos tarybos rašte.

Taryba rekomendavo ministerijai įvertinti, ar trečiojo etapo atidėjimas yra proporcinga priemonė reaguojant į situaciją rinkose bei palyginti su galimu neigiamu poveikiu konkurencijai.

Panašų vertinimą Konkurencijos taryba buvo pateikusi ir prieš metus, kai Vyriausybė svarstė klausimą atidėti antrojo etapo terminą.

Maždaug 380 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio. 

Nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 49 proc. trečiojo etapo buitinių vartotojų.

Antrasis rinkos liberalizavimo etapas baigtas šių metų liepą, o pirmasis – 2021 metų sausį.