Nors klastočių parduoti negalima, perkant jas bent jau Lietuvoje nelabai kas gresia. Vis dėlto dažnai, ypač išvykę į, pavyzdžiui, Turkiją, lietuviai neatsispiria galimybei pigiau įsigyti „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Varsace“ ir kitų prekių ženklų drabužių.

Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra viena svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos. Be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus. Nors šioje šalyje tiek gaminti, tiek pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai tikrai patvirtins, kad pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga.

Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Pasitaiko atvejų, kad prekeiviai, apsimetę poilsiautojais, savo lagaminus tiesiog prigrūda klastotų prekių ir tokiu būdu bando sugrįžti.

Nuvykę į svečią šalį dauguma poilsiautojų susigundo galimybe papildyti savo lagaminus žinomų prekių ženklų drabužiais, kuriuos įsigyja už mažesnes kainas. Anot advokatų kontoros „Metida“ teisininko Mykolo Jakučio, įsigijus vos vienus marškinėlius, problemų neturėtų kilti. Vis dėlto yra tikimybė, kad su tokiu prekių prikimštais lagaminais grįžusių į ES valstybes prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.

„Jeigu poilsiautojas Turkijoje, tarkime, įsigyja vieną, du klastotės vienetus ir įsideda į lagaminą ar net apsirengia, žinoma, jis gali sėkmingai grįžti. Muitinės pareigūnams jis nekels jokių įtarimų, sėkmingai praeis patikras ir sėkmingai įsiveš tą klastotę į Lietuvą. Tačiau yra ir tokių atvejų, kad „poilsiautojai“ grįžta su pilnais lagaminais klastočių, kurių yra šimtai vienetų. Aišku, kad yra siekis tas prekes realizuoti. Iš esmės pačioje Turkijoje prekių klastotės draudžiamos. Ten irgi yra tam tikri įstatymai. Kaip ir Lietuvoje, tos prekės draudžiamos, bet jomis vis tiek prekiaujama“, – sako M. Jakutis.

Be to, būtina nepamiršti, kad lagaminus pirmiausia tikrina tos šalies, iš kurios išvykstate, muitinės pareigūnai. Jei šalyje galioja įstatymai, kad klastotėmis draudžiama ne tik prekiauti, bet ir jas įsigyti, klastotų prekių prikimštas lagaminas gali užkliūti pareigūnams.

„Mano patarimas būtų iš viso šių prekių nepirkti, nes tai yra pažeidimas ir grįžtant galima turėti vienokių ar kitokių problemų su muitinės pareigūnais. Kitas dalykas, tai yra ta pati prekių kokybė. Nemanau, kad nusipirkus, pavyzdžiui, Turkijoje žymiu prekės ženklu pažymėtus kvepalus, jie kvepės taip, kaip originalus. Be to, vartotojas, žinoma, sumoka gana nedidelę pinigų sumą už tą klastotę, tačiau ta pati klastotė, grįžus į Lietuvą, jeigu muitinės pareigūnams kiltų įtarimas, gali kainuoti net brangiau nei originali prekė“, – pataria M. Jakutis.

Pernai Lietuvoje konfiskuota 6 mln. suklastotų vienetų. Dar metais prieš tai – 5 mln. vienetų. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, 2015 m. konfiskuota tik 90 tūkst. vienetų suklastotų prekių. Taigi per vienerius metus konfiskuotų klastočių skaičius išaugo 54 kartus.

Muitinės pareigūnai pabrėžia, kad internetu įsigytų pirkinių siuntose padirbtų prekių Lietuvai iš kitų valstybių siunčiama nedideliais kiekiais, tačiau labai dažnai. Be to, populiarėjant tokiam pirkimui, srautas nuolat didėja. Kartais vartotojai net nežino, kad internetu įsigytas daiktas yra suklastotas.

Apie 80 proc. visų klastočių, kurios sulaikomos Lietuvoje, atkeliauja būtent iš Kinijos. Pasitaiko ir stambių partijų klastočių. Pavyzdžiui, pernai vasarį Lietuvos muitinės pareigūnai prie Panevėžio sulaikė iš Latvijos įvažiavusį vilkiką, kuris vežė „Nike“ sportbačių klastotes. Krovinio vertė buvo daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Muitinės pareigūnai nurodo, kad iš Latvijos pro Lietuvą į Vakarų Europą keliauja gana dideli klastočių kiekiai. Teisininkai sako, kad prekyba padirbtomis prekėmis klesti visame pasaulyje, ne vien Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 m. tarptautinė prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais sudarė apie 461 mlrd. dolerių.