„Pandemija tęsiasi ir prisiimtų įsipareigojimų, ir klientų, kurie laukia pinigų susigrąžinimo, skaičius didėja. Turimų priemonių neužtenka siekiant atsiskaityti su vartotojais“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Jos teigimu, šiuo metu įsisavinta 9,33 proc. šiai priemonei skirtų lėšų, kurių iš viso skirta 15 mln. eurų.

„Abu didieji kelionių organizatoriai jau pateikė paraiškas ir bando pasiimti maksimalią sumą, kuri galima (...). Tai 1 mln. eurų, kas leidžia kelionių organizatoriams atsiskaityti su kas trečiu arba kas ketvirtu savo turimu keliautoju“, – sakė asociacijos vykdomoji direktorė.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, paramos įsisavinimui kliudo pertekliniai reikalavimai.

Pandemija tęsiasi ir prisiimtų įsipareigojimų, ir klientų, kurie laukia pinigų susigrąžinimo, skaičius didėja.

„Vienas esminių ir pagrindinių perteklinių reikalavimų yra turto įkeitimas arba laidavimas, jeigu kelionių organizatorius nori pasiimti paskolą, didesnę nei 1 mln. eurų. Tokie reikalavimai žlugdo galimybę kelionių organizatoriui pasinaudoti priemone, skirta palengvinti atsiskaitymą su vartotojais. Kad ir kaip to norėtų kelionių organizatoriai, įvertinant šitas aplinkybes, tai kol kas yra neįmanoma“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Sektoriaus atstovai taip pat kritikavo 14 dienų atsiskaitymo su vartotojais terminą, kuriam prieš kurį laiką pritarė Vyriausybė, Europos Komisijai informavus apie pradedamą pažeidimo procedūrą.

Pasak kelionių advokato Edmundo Rusino, kitos Europos Sąjungos valstybės, prieš kurias yra pradėtos pažeidimo procedūros dėl tos pačios situacijos, siūlo kitokias pagalbos priemones turizmo verslui.

„Ne taip aklai einama, kad reikia tarptautinį imperatyvą vykdyti, o vietoj to siūlomas įrankis, konkreti pagalba“, – sakė E. Rusinas.

Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ generalinė direktorė Audronė Keinytė taip pat ragino šioje situacijoje remtis kitų šalių praktika, taip pat panaikinti perteklinį reikalavimą dėl turto įkeitimo norint gauti paramą atsiskaitymui su vartotojais.

„Mūsų duomenimis, šiandien kai kurios šalys jau kuria tam tikras pagalbos priemones, kitos šalys kol kas nesiima veiksmų ir įvardija EK šitą reakciją kaip pavėluotą. Taip pat kalbama apie direktyvos peržiūrą, remiantis pandemijos pamokomis“, – sakė A. Keinytė.

„Paraleliai yra sukurta priemonė, kuri dėl tam tikrų perteklinių reikalavimų yra neveikianti, (...) iš kurios turizmo sektorius galės panaudoti daugiausia 20 proc. Mūsų pasiūlymas yra (...) nekeičiant skirtų lėšų ir biudžetų, numatytų sumų ir pačios priemonės aprašo, panaikinti reikalavimą įkeisti turtą“, – sakė „Novaturo“ vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad šiuo metu iš 15 mln. eurų priemonės rezervuota trečdalis sumos.

„Iki milijono eurų nėra reikalaujama jokio užstato ir jokio laidavimo. Šiuo metu rezervuota trečdalis sumos, daugiau nei 5 mln. eurų iš 15 mln. eurų. O ar galima kažką keisti, apie tai kasdien su Turizmo asociacija diskutuojame, nes valstybės pinigai yra valstybės pinigai, negalima jų dalinti be jokio laidavimo“, – sakė viceministrė.

Šiuo metu pinigai už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo nurodytų apribojimų pabaigos, jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl kitokių kompensavimo galimybių.

Tačiau Vyriausybė yra pritarusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atsisakyti nuostatos, suteikiančios galimybę kelionių organizatoriams su klientais už per koronaviruso pandemiją neįvykusias keliones leisti atsiskaityti per 90 dienų. EK informavus Lietuvą apie pradedamą pažeidimo procedūrą dėl šios nuostatos, ministerija nurodė, kad vietoj pailginimo reikėtų numatyti, jog pinigai turistui už neįvykusią kelionę turėtų būti grąžinti per 14 dienų. Šiam pakeitimui dar turės pritarti Seimas.