Pereiti į pagrindinį turinį

TVF nėra baubas

2008-12-06 09:00
TVF nėra baubas
TVF nėra baubas / Ingos Juodytės nuotr. Alternatyva: Lietuvos bankų asociacijos pirmininkas S.Kropas kol kas nemato poreikio skolintis iš TVF, tačiau padėtis gali greitai pasikeisti.

Pripažinus, kad Lietuvai gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, kilo nerimo ir pasipriešinimo pliūpsnis. Ar tikrai finansinė pagalba mūsų šaliai virstų akmeniu po kaklu?

Eilinė misija virs neeiline

Šį savaitgalį Vilniuje renkasi TVF misijos nariai. Darbą jie pradės pirmadienį, o išvadas turėtų pateikti maždaug po savaitės.

Tokios misijos paprastai atvyksta du kartus per metus. Anksčiau TVF misija Lietuvoje lankėsi vasario 7–20 d.

Jos dalyviai susitiks su Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kitų valstybinių institucijų bei privataus sektoriaus atstovais, analizuos Lietuvos ekonomikos, ūkio ir finansų sektoriaus būklę, prognozes, vertins valstybės biudžeto politiką.

"Ši misija eilinė, tiesiog konsultavimasis. Tačiau, be jokios abejonės, turės įtakos tam, kad galvojama apie galimybes skolintis iš TVF. Manau, kad TVF komanda, kuri įdėmiai stebi Lietuvą, įvertins, kaip sekasi naujai valdžiai, susipažins su antikriziniu planu, įvertins jį, kiek jis realus ir ar leis subalansuoti biudžetą, ir savo nuomonę šiuo klausimu paskelbs misijos pabaigoje. Gali būti, kad baigiamuoju misijos pranešimu viskas ir baigsis. Tačiau sukaupta informacija leis fondui pasiruošti, jei iš Lietuvos būtų gautas pagalbos prašymas", – aiškino Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pirmininkas Stasys Kropas, anksčiau dirbęs TVF.

Pasirengimas skolintis

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pripažino, kad su misijos nariais gali būti kalbama apie Lietuvos galimybes skolintis iš TVF. "Per susitikimus su misijos nariais gali iškilti ir klausimas dėl Lietuvos galimybių skolintis iš TVF, bet kol kas tokios paramos nereikia, Lietuvos institucijų sprendimo dėl to nėra", – dienraščiui sakė R.Šarkinas.

"Dabar nematau poreikio skolintis, tačiau padėtis keičiasi taip sparčiai, kad, regis, greitai to gali prireikti. Dabar turi būti atliktas paruošiamasis darbas, reikia išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis būtų skolinama, kokie reikalavimai būtų keliami. Labai svarbu išgirsti fondo vertinimą, kokioje padėtyje esame, kaip fondas mato mūsų perspektyvą", – kalbėjo S.Kropas.

Pigių pinigų šaltinis

Šiuo metu, kai pasaulio finansų rinkos pakrikusios, TVF paskola gali būti vienintelis pigių pinigų šaltinis šaliai. "Nematau, kodėl reikia bijoti skolintis iš TVF, iš to būtų daugiau naudos nei žalos. Dabartinėmis sąlygomis tarptautinės organizacijos lėšos yra tinkamas pinigų šaltinis ir visiems suprantamas", – įsitikinęs S.Kropas.

Šiuo metu Lietuva fonde turi 144 mln. vadinamųjų specialiųjų skolinimosi teisių (SDR). Šalis gali pasiskolinti iki 5, o išskirtiniais atvejais net iki 10 kartų didesnę sumą, nei turi SDR. Šiandienos kursu 1 SDR lygus 4,04 lito, taigi Lietuva galėtų pasiskolinti apie 582 mln. litų.

Fondas skolindamas taiko bazinę palūkanų normą, plius 1,2–1,5 proc. marža. Šalis turi sumokėti ir 0,25 proc. siekiantį paslaugos mokestį. Paprastai fondui paskolą reikia grąžinti per 3–5 metus.

Pats fondas pinigų iš oro negamina. Lėšas kaupia iš šalių narių įnašų, taip pat turi didelių aukso atsargų. Kai kuriais atvejais fondas turi galimybę pasiskolinti iš šalių, turinčių didelių užsienio valiutos atsargų.

Atpirkimo ožys

Net ir pripažindami, kad Lietuvai gali prireikti TVF pagalbos, šalies politikai su siaubu akyse užsimena, kaip liūdnai tai baigtųsi mūsų valstybei. Dėl visų nepopuliarių sprendimų šalių, pasinaudojusių TVF pagalba, politikai linkę atsakomybę versti būtent šiai organizacijai. "Todėl fondo įvaizdis ir nėra geras", – šalyje pasklidusią baimę dėl TVF paskolos bandė paaiškinti S.Kropas.

Žinoma, nusprendusi pasinaudoti TVF pagalba valstybė įsipareigotų įgyvendinti tam tikras priemones. "Konkrečios sąlygos priklauso nuo "diagnozės", nuo šalies ekonomikos būklės ir problemų", – aiškino S.Kropas.

Tačiau visada reikalaujama subalansuoti biudžetą, čia dažniausiai ir kyla nepasitenkinimas, nes socialinėms išlaidoms fondas neskolina. "Natūralu, kad jei nėra lėšų atlyginimams, pensijoms ir nėra iš kur tam pasiskolinti, tenka karpyti socialines išlaidas, o politikai pirštu rodo į TVF", – aiškino S.Kropas.

Pasak jo, paprastai paskolos suteikiamos valstybėms, kurios turi laikinų mokėjimų balanso bėdų, jei krizė ištinka finansų sektorių.

Patarimų linkę negirdėti

Tapdamos TVF narėmis šalys įsipareigoja konsultuotis su fondo ekspertais dėl savo ekonominės politikos. Tai kone svarbiausia TVF narių įsipareigojimas šiai organizacijai.

Beje, iki šiol Lietuvos politikai atsainiai vertindavo TVF misijų išvadas ir tik reta rekomendacija būdavo įgyvendinama. "Kad ir kaip būtų, fonde dirba vieni geriausių ekspertų ir į jų nuomonę reikėtų įsiklausyti", – įsitikinęs S.Kropas.

Konsultuotis šaliai privaloma, jei ji nusprendžia skolintis iš TVF. Tokioje valstybėje TVF misijos lankosi dažniau – kas ketvirtį. Tuomet vertinama, kaip siekiama pažangos, kaip keičiasi šalies ekonomikos rodikliai, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtas priemones.

"Tai normalus kreditas. Tas pats, jei bankas paskolina projektui, jis stebi, kaip tas projektas įgyvendinamas", – kalbėjo LBA vadovas.


Apie TVF

Tarptautinis valiutos fondas (International Monetary Fund, IMF – angl.) – 185 valstybes nares siejanti tarptautinė organizacija. Jos centrinė būstinė yra Vašingtone, priešais Pasaulio banką. TVF įkurtas 1944 m. siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kursų politikoje, stiprinti ekonomikos plėtrą, suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių mokėjimų balanso problemoms spręsti. TVF aukščiausias valdymo organas – Valdytojų valdyba. Joje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis dalyvauja Vašingtone kasmet vykstančiame TVF ir Pasaulio banko metiniame valdytojų susitikime.

Lietuva TVF nare tapo 1992 m. Šalies pradinė kvota fonde buvo 69 mln. SDR, o nuo 1999 m. – 144 mln. SDR.

Anksčiau Lietuvai jau teko skolintis iš TVF. 1994–1997 m. mūsų šaliai suteikta 134,55 mln. SDR dydžio paskola. 2003 m. Lietuvos bankas anksčiau laiko grąžino visas pasiskolintas lėšas.

2001 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausybė ir Lietuvos bankas buvo pasirašę Prevencinį susitarimą su TVF dėl ekonominės politikos. Susitarimas numatė galimybę Lietuvai per 19 mėnesių pasiskolinti iki 86,5 mln. SDR (tuo metu – apie 108 mln. JAV dolerių). Lietuvos Vyriausybė šia galimybe nepasinaudojo.

Dar vienas panašus susitarimas, leidžiantis iš TVF pasiskolinti 61,8 mln. SDR, galiojo 2000–2001 m. Tačiau juo taip pat nepasinaudota.


Skaičiai ir faktai

Šių metų rugpjūčio duomenimis, TVF nariai iš viso valdo 217,4 mlrd. SDR dydžio kvotą , kurios vertė apie 341 mlrd. JAV dolerių. TVF taip pat valdo apie 103,4 mln. uncijų (3,2 tūkst. t) aukso. Šio aukso vertė rugpjūčio pabaigoje buvo apie 83 mlrd. JAV dolerių. Tokiu būdu TVF yra vienas iš trijų didžiausias aukso atsargas pasaulyje turinčių savininkų. TVF taisyklės griežtai riboja aukso pardavimą, tačiau tam tikrais atvejais auksas gali būti parduodamas, kad būtų gauta lėšų paskolinti šalims narėms. Milžiniškas aukso atsargas TVF pavyko sukaupti, nes iki pat 1970-ųjų pabaigos šalys narės įnašus mokėjo auksu.

Nuo krizių neapsaugotas ir TVF. Pastaruoju metu fondas reorganizavo veiklą, nes rinkose smarkiai kritus palūkanoms, daugelis šalių grąžino paskolas TVF ir daugiau nebesiskolino. TVF pagrindines pajamas gauna kaip tik ir tvarkydama paskolas.

Šių metų spalį TVF paskolino 16 mlrd. JAV dolerių Vengrijai. Ukraina mainais į pažadėtų reformų įgyvendinimą iš fondo taip pat turėtų sulaukti daugiau nei 16 mlrd. JAV dolerių paskolos.

Lapkritį TVF patvirtino 2,1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą Islandijai. Dėl 5 mlrd. eurų fondo paramos derybas pradėjo Latvija.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų