Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš posėdį sakė, kad biudžetas gerai parengtas ir ji tikisi, kad turės didelį palaikymą parlamente.

Tačiau vos po pusvalandžio opozicija pagrasino nedalyvausianti balsavime, dalis parlamentarų paliko salę protestuodami, kad joje nebuvo valdančiųjų. Todėl parlamentarai dėl balsų trūkumo nepritarė nė vienam siūlymui numatyti papildomai lėšų įvairioms sritims.

Norint, kad pataisoms būtų pritarta, reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė politikų – 71.

Tuo metu balsavime dėl pusšimčio siūlymų dalyvavo po 30-40 parlamentarų. To per ankstesnių metų biudžetų priėmimo procedūras nėra buvę.

Kitais metais daugumai šalies gyventojų pajamos augs, nes didėja neapmokestinamosios pajamos (iki 460 eurų), minimali alga (iki 730 eurų), įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis (iki 181 euro). Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.

2022 metais didės akcizai alkoholiui ir tabakui.

Taip pat numatomas didesnis skolinimosi limitas, kad valstybė pasiskolintų pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.

Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet jo pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.

Daugiausiai biudžetų išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų),  ekonomikai (3,343 mlrd. eurų), švietimui (2,1 mlrd. eurų), bendroms valstybės paslaugoms (1,783 mlrd. eurų), sveikatai (1,562 mlrd. eurų), gynybai (1,298 mlrd. eurų), viešajai tvarkai ir

visuomenės apsaugai (992 mln. eurų).

Vyriausybė 2022 metais planuoja skolintis apie 3,9 mlrd. eurų.

Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – punktu mažiau negu šiemet.

Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. BVP.