Pasak tyrimo, 2016 metais A. Gedvilo sūnaus valdoma įmonė „Soltekana“ pardavė dvi degalines tinklui „Jozita“ už 1,45 mln. eurų. Tai įvyko praėjus metams po to, kai tas pačias degalines sūnus iš tėvo įmonės įsigijo už 645 tūkst. eurų. Netrukus po sandorio su „Jozita“, A. Gedvilas iš sūnaus įmonės gavo 365 tūkst. eurų paskolą.
Tyrime skelbiama, kad 2024-ųjų vasarą A. Gedvilas priešinosi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį. Tuo metu „Jozita“ bylinėjosi dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtos 300 tūkst. eurų baudos už įstatymo pažeidimą, nesilaikant jame numatytų reikalavimų biodegalų kiekiui.
Anksčiau parlamentaras siūlė praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.
A. Gedvilas žurnalistams teigė, kad interesų konflikto neįžvelgia, nes sandoris su „Jozita“ buvo sudarytas seniai, o jis pats naudos iš jo negavo. „Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis teigė politiką pažįstantis, tačiau įtakos jo sprendimams nedarantis.
Statė namą už įmonės lėšas
Be to, tyrimas rodo, kad 470 kv. m ploto namas Vilniuje, Meškeriotojų gatvėje, buvo statomas A. Gedvilo ir jo tuometinės žmonos Jolantos Gedvilienės valdytos degalų prekybos įmonės „Aidma“ lėšomis.
Pastatas Valakampiuose buvo statomas pagal jungtinės veiklos sutartį tarp A. Gedvilo ir „Aidmos“, kuriai atstovavo jo sutuoktinė. Politikas pagal sutartį įsipareigojo suteikti statyboms reikalingą sklypą, o „Aidma“ finansavo statybas.
Pagal sutartį, namas turėjo tapti bendra A. Gedvilo ir „Aidmos“ nuosavybe, jame turėjo įsikurti ir įmonės biuras. 2008-aisiais pastatas tapo A. Gedvilo nuosavybe.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimu, tokia praktika, kai įmonė finansuoja savininko būsto statybas, gali būti traktuojama kaip paslėptų dividendų išmokėjimas siekiant išvengti mokesčių.
Tuo metu A. Gedvilas „Sienai“ teigė, kad statybos buvo nepavykęs verslo projektas, o verslo planų nepavyko įgyvendinti dėl skyrybų su tuometine žmona.
2017 metais A. Gedvilas namą padovanojo sūnui, o šis dalį perdavė A. Gedvilo mamai. Tyrime teigiama, kad nepaisant būsto dovanojimo, A. Gedvilas namą Valakampiuose nurodo kaip savo gyvenamąją vietą.
Finansinė pagalvė
Tyrime surinkti duomenys taip pat rodo, kad A. Gedvilas disponuoja didelėmis sumomis grynųjų pinigų.
Žurnalistų duomenimis, A. Gedvilas ir J. Gedvilienė 2010–2013 metais su „Aidma“ sudarė piniginių lėšų pasaugos sutartis, pagal kurias jiems buvo išduota daugiau nei 3 mln. litų grynaisiais. Politiko teigimu, grynuosius iš įmonės kasos pasiimti reikėjo dėl verslo plėtros sprendimų ir tuomet vykstančios bankų griūties.
VMI teigimu, pasaugos sutartys neretai naudojamos siekiant įmonių savininkams išmokėti sukauptus pelnus, apsieinant be pajamų mokesčio mokėjimo.
A. Gedvilas taip pat pastaruosius penkerius metus deklaruoja 185 tūkst. eurų santaupų, iš kurių 175 tūkst. eurų sudaro grynieji pinigai.
Pats politikas tai vadina „finansine pagalve“, o Seimo kanceliarijai pateikti dokumentai rodo, kad A. Gedvilas neretai atsiskaitinėja grynaisiais.
A. Gedvilas tikina, kad grynaisiais pinigais atsiskaitinėja, nes jo netenkina bankų taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros.
BNS skelbė, kad „aušriečiai“ šią kadenciją aktyviai stengiasi didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą. Pernai siūlyta ją pakelti iki 15 tūkst. eurų. Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau vėliau pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas svarbus „Nemuno aušrai“, visgi vėliau jis pranešė, kad išgirdus teisėsaugos institucijų argumentus, Vyriausybėje nebėra diskutuojama apie ribos didinimą.
Tai ne pirmas pastaruoju metu pasirodęs tyrimas, susijęs su „aušriečių“ atstovų parlamente turimomis didelėmis sumomis grynaisiais pinigais. Kaip rašė BNS, „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai praėjusią savaitę paskelbė, kad su vienu iš „Nemuno aušros“ lyderių parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję 17 asmenų 2024 metais partijai sunešė apie 60 tūkst. eurų.
Žurnalistai nustatė, kad sąskaitose pinigų neturėję „aušriečiai“ į savo sąskaitas įnešdavo grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis.
Tarp šitaip parėmusiųjų „Nemuno aušrą“ yra jos deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, anksčiau dirbęs vienos iš R. Puchovičiaus statybos įmonių samdomu vadovu, R. Puchovičiaus žmona, tėvas, kaimynas ir pan.
Po šio tyrimo Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Vasarį jis buvo nutrauktas nenustačius, kad partija neteisėtai gavo mažiausiai 25 tūkst. eurų aukų ar tokios vertės paslaugų, o baudžiamoji atsakomybė kyla viršijus minėtą sumą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)