Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

Be to, lietuviai linkę pateisinti bet kokios formos šešėlį – vidutiniškai kas trečias nemato nieko bloga dirbti nelegaliai ar gauti nelegalių pajamų, pirkti ar parduoti kontrabandines cigaretes, alkoholį ar degalus ir kitas neapskaitytas prekes, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su partneriais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje atliktas įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas.

„Iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas - tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams Lietuvoje yra net 39 proc.” - pranešime spaudai sakė LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

29 proc. Lietuvos gyventojų sakė turintys draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių - atitinkamai 36 proc. ir 33 proc., Estijoje jų dalis siekia 26 proc., Švedijoje - vos 8 procentus. Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.

„Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį Lietuvos gyventojų nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą”, - tvirtino V.Žukauskas.

Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas apskritai neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Įdomu tai, kad skirtingai nei kitose šalyse tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.

Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrijos ekspertas Friedrichas Schneideris (Frydrichas Šnaideris), kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, jog šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį Europos sąjungoje lenkia tik 4 šalys - Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.