Tarptautinio tyrimo „Globali verslumo stebėsena“ duomenimis, pernai beveik kas penktas Lietuvos gyventojas plėtojo nuosavą verslą. Daugiausiai verslo savininkų buvo tarp 35–54 metų amžiaus gyventojų, o jaunų verslininkų skaičius kiek sumažėjo.

Pasak tarptautinio verslumo stebėsenos tyrimo Lietuvoje vadovo Mindaugo Laužiko, pernai 8 proc. 18–24 m. amžiaus Lietuvos gyventojų plėtojo nuosavą verslą. 2012-aisiais šis skaičius siekė 11 proc.

„Lietuva, palyginus su kitomis valstybėmis, yra tikrai jaunų verslininkų kraštas, daug verslininkų nuo 18 iki 24 m. metų. [...] 2012 m. iš tikrųjų mūsų rodikliai buvo neblogi, mes pateisinome jaunų verslininkų įvaizdį, o 2013 m. jaunų verslininkų skaičius yra truputėlį sumažėjęs“, – dėsto M. Laužikas.

Jis tai aiškina tuo, kad po mažu kinta verslininko įvaizdis: „Iš verslininko, kuris kuria verslą dėl būtinybės arba neranda geresnės įsidarbinimo galimybės, į verslininką, kuris kuria verslą, nes šis jam labai patinka, nes seniai svajojo apie konkrečios srities verslą, ten mato [...] gerą nišą.“

M. Laužiko manymu, šiandien Lietuvos ekonomiką į priekį stumia 18–34 m. verslininkai. Tačiau vyresnių žmonių verslai esą patvaresni. „Galėčiau iš tikrųjų pasidžiaugti tuo, kad senjorų verslai yra tvaresni, jie rečiau bankrutuoja, jų tikslai – visai kitokie. Jie nori išlaikyti pajamas, nori tęstinės, ilgalaikės veiklos“, – aiškina specialistas.

Anot jo, Lietuvos moterų verslai dažniau yra socialiniai, orientuoti į darbuotojų įdarbinimą, santykių kokybę. „Dauguma moterų eina į verslą dėl to, kad iš tikrųjų joms patinka ta idėja. Moterys tikrai rečiau nei vyrai eina į verslą dėl būtinybės“, – tvirtina M. Laužikas.

Specialisto teigimu, yra keletas priežasčių, dėl ko išeinama iš verslo. Dažnai pasitraukti iš verslo būna suplanuota iš anksto, kartais esą atsiranda pelningesnio verslo galimybė. „Dauguma žmonių iš verslo išeina paprasčiausiai todėl, kad jiems verslas niekada nebuvo jų karjeros realizavimo galimybė, jiems verslas buvo būtinybė. Kai atsiranda galimybė išeiti iš verslo, jie ir išeina“, – sako M. Laužikas.

Jo žiniomis, verslininkui išėjus iš verslo, daugiau nei pusė verslų gyvuoja toliau, ir tik dalis jų bankrutuoja ar išnyksta iš rinkos. Dažnai verslą tęsia partneriai, kartais verslininkas pasilieka valdyboje, turi akcijų paketą ar jo dalį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai verslininkai dirba kokioje nors įmonėje, tačiau plėtoja ir savo verslą.

„Apskritai tai yra labai populiaru. Lietuvoje [...] yra labai daug „intraverslių“ žmonių, t. y. verslių darbuotojų, kurie po darbdavio stogu jau pradeda mąstyti apie savo verslą. Kas be ko, jie naudoja žinias, patirtį, klientų bazes, technologijas, kartais iš tikrųjų netgi prisišnekina savo kolegas“, –  teigia M. Laužikas.  Jo nuomone, po darbdavio stogu žmonės neultralizuoja baimę rizikuoti.

„Baimė rizikuoti 2013 m. truputį padidėjo. Sakyčiau, visų pirma todėl, kad truputėlį padidėjo išėjusių iš verslo skaičius, kas gali būti susiję su nesėkmingomis patirtimis. Kadangi lietuviams daugiau svarbi draugų, aplinkinių patirtis, neigiama patirtis ir padidino tą baimę rizikuoti“, – mano M. Laužikas.

Paklaustas apie tai, kokiais verslais užsiima Lietuvos gyventojai, M. Laužikas sako, kad, nors ir identifikuoti penki prioritetiniai sektoriai (biotechnologijos, mechatronika, lazeriai, nanotechnologijos ir informacinės technologijos), mažos įmonės nišų vis dėlto nepastebi.

„Kyla klausimas, ar Lietuvos rinka nėra per daug uždara. Taip, viena vertus, Lietuvos ekspertai teigia, kad ji yra uždara, galbūt tos verslų sistemos yra monopolizuotos ir politizuotos. Kita vertus, trūksta rinkodaros žinių, nes metai iš metų einama į rinkas,  pilnas konkurentų, su senais produktais arba produktais, kurie klientams nėra inovatoriški“, – sako  tarptautinio verslumo stebėsenos tyrimo Lietuvoje vadovas M. Laužikas.