Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėnesių buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų po mokesčių) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantieji didesnes pajamas taip pat patiria tokią situaciją, pranešė bankas. 

Tyrimo duomenimis, 57 proc. žmonių, uždirbančių 301–1000 eurų, išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, taip sako ir 38 proc. gaunančių 1001–1300 eurų bei 35 proc. – 1301–1600 eurų. Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc.

„Gyvenant nuo algos iki algos kiekvienas finansinis netikėtumas gali gerokai išmušti iš vėžių. Jei mėnesio pabaigoje turime tik tiek lėšų, kiek jų pakaktų patenkinti būtinuosius poreikius iki kito atlyginimo, neplanuotos, tačiau neišvengiamos didesnės išlaidos kels didžiulę įtampą ir vers bristi į skolas“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Planuojant biudžetą, jos teigimu, prioritetą reikėtų teikti būtinosioms išlaidoms būstui, maistui, transportui ir taupymui. Likusias pajamas paskirstyti kintamoms – drabužiams, avalynei, pramogoms.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad vos 18 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, jog jaučia finansų kontrolę. Tuo metu finansų planavimas bei santaupos, anot J. Cvilikienės, kontrolės jausmą gali padidinti itin stipriai.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą sausio mėnesį atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.